Laukia didesni iššūkiai

Moteris šiais laikais dažnai jaučia visuomenės spaudimą dėl susiformavusio tam tikro stereotipo. Ji turi būti graži, išsilavinusi, siekti karjeros, gebėti pasirūpinti vaikais, senais tėvais. Tačiau būti tobula visose srityse, ypač jei nėra palaikymo iš partnerio, neįmanoma. Gyvendama pašėlusiu ritmu ir stengdamasi suspėti viską dažna aukoja savo poreikius, sveikatą. Reikėtų atsakyti sau į klausimą, kas vertingiausia gyvenime, ir pagal tai susidėlioti prioritetus.

„Dirbanti, veikli moteris visuomet susiduria su didesniais iššūkiais nei karjeros siekiantis vyras, – tvirtina psichologė Vilma Vėlyvienė. – Moteriai reikia sugebėti suderinti žmonos, mamos, darbuotojos pareigas. Pradėjusi dirbti ji gali jausti didesnį stresą, nes turi daugiau pareigų. Neišvengiamai moteris ima apleisti kurią nors vieną sritį. Neretai lengviausia mažiau dėmesio skirti santykiams su vyru. Įsitikinimas, kad šalia esantis žmogus po vestuvių niekur nedings, net ir nesistengiant liks kartu, labai klaidingas. Dėl abipusio jausmo, kad išsaugotumėte aistrą, reikia stengtis.“

Nemažai moterų mano, kad tiek ji, tiek sutuoktinis turi dirbti ir realizuoti save, tačiau kai šeimoje karjera svarbi abiem, neretai ne tik kyla grėsmė tarpusavio santykiams, bet ir nukenčia vaikai. Dažną karjeros moterį drasko dvejonės, ar teisingai elgiasi daug laiko ir dėmesio skirdama darbui, o vaikus palikdama auklei, močiutei, mokyklai, būreliams. Juo labiau kad visuomenėje dar gajus požiūris, kad karjeros siekianti moteris vargu ar gali būti gera mama, o žodis „karjeristė“ neretai turi neigiamą atspalvį.

„Dirbančioms, aukštas pareigas užimančioms moterims sunkiau išlikti ir geromis mamomis, – teigia psichologė. – Kad jaustųsi gera mama bei žmona, moteris turi labai gerai planuoti savo laiką. Taip pat svarbu gebėti atsipalaiduoti. Jeigu jai tai pavyksta, karjera nedarys neigiamos įtakos šeiminiam gyvenimui.“

Nelengva suvaldyti emocijas, kai vaikas prašo su juo pažaisti, išeiti pasivaikščioti ar paskaityti knygutę, o moteris turi skubiai baigti ataskaitą, parengti pranešimą konferencijai ar pan. Psichologiškai tokios situacijos yra skaudžios, nes mama jaučiasi blogai, kai vaiką turi savotiškai atstumti, kad ir trumpam laikui – ji užsiims su juo tada, kai baigs skubų darbą.

Dalytis rūpesčių našta

Koks psichologinis klimatas šeimoje, ar nukenčia moters interesai, kai tenka derinti šeimos poreikius su karjera, vienareikšmių atsakymų nėra. Tai labai priklauso nuo abiejų sutuoktinių požiūrio į vertybes, vienas kito palaikymo ir noro ar nenoro dalytis buities rūpesčių našta.

„Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad „tėvystė veža“, kaip teigia vienos socialinės kampanijos plakatas. Ir mūsų šalyje yra šeimų, kur moteris dirba, o vyras perima jos pareigas namuose – rūpinasi, vaikais, buitimi. Gerai, jei žmonės ramiai ir blaiviai vertina tokias situacijas, nes kiekvienam gali tekti laikinai būti be darbo, gali užsitęsti jo paieškos. Toks periodas moteriai palankus kurti karjerą“, – teigia psichologė V. Vėlyvienė.

Vis dėlto netrūksta manančiųjų, kad daug vyrų šiais laikais prisiima per mažai atsakomybės, o moterys „aria“ dviem etatais – darbe ir namuose. Idealiu atveju santuoka turėtų būti sąjunga, kurioje buities darbai pasiskirstomi po lygiai.

„Jeigu vienas iš partnerių sėkmingai investavo ir nedirbdamas iš to gauna didelius pinigus, o kitas pluša po dvylika valandų, bet uždirba mažiau, nereikėtų jo paversti vergu ir reikalauti daugiau dėmesio skirti buičiai. Nebent asmuo, uždirbantis mažiau, tokioje situacijoje jaučiasi gerai, bet tai jau turi būti jo paties apsisprendimas, – sako psichologė. – Santuoka ar partnerystė subyra tada, kai partneriai ima nebematyti vienas kito gerųjų savybių, kai nustoja vertinti ir gerbti vienas kitą.“

Skyrybų šešėlis

Jei poroje vyrauja stereotipinis požiūris į vyro ir moters vaid­menis, moters karjera, didesnis nei sutuoktinio atlyginimas gali tapti tikru išbandymu šeimai.

„Partneriai turi išmokti vertinti vienas kitą, džiaugtis vienas kito pasiekimais, matyti ne tik silpnybes, bet ir stiprybes, – pataria V. Vėlyvienė. – Norėdami išsaugoti savigarbą vyrai turi polinkį šalinti tai, kas ją mažina. Vieni susiras kitą moterį, šalia kurios jausis galingesni, kiti ims labiau stengtis, daugiau dirbti ir uždirbti nei jo partnerė. Žinoma, bus tokių, kurie didžiuosis savo moters pasiekimais ir jų savigarba nuo to nenukentės.“

Poreikis realizuotis profesinėje veikloje labai individualus ir kiekvienam žmogui kyla skirtingu metu. Neretai sukūrus šeimą žmona nedirba, rūpinasi namais, augina vaikus, kas vakarą su šilta vakariene laukia iš darbo grįžtančio sutuoktinio, o praėjus keleriems metams nusprendžia vėl dirbti ir netgi siekti karjeros. Ne kiekvienam vyrui, kuris vedė namų šeimininkę, toks sprendimas priimtinas, poros santykiams tai nemažas iššūkis.

„Pasikeitęs vieno iš sutuoktinių socialinis statusas visada įneša sumaišties, – teigia V. Vėlyvienė. – Nuoširdžiai besidžiaugiantys vienas kito laimėjimais sutuoktiniai – idealus santykių modelis, bet tokią idilę pasiekti pavyksta anaiptol ne visiems. Kai prasideda skaičiavimas, kiek kuris investavo į bendrus santykius, draugystei ateina galas: konkuruojanti pora ilgai kartu neliks.“

Šiais laikais moterys turi galimybes siekti karjeros aukštumų, skatinamas jų veiklumas, verslumas, profesinės ambicijos, o palyginti dar visai neseniai moterų teisių ir laisvių ribojimas buvo norma. Iki XIX a. moteriai nebuvo leista siekti aukštojo mokslo, ji neturėjo teisės į privačią nuosavybę, tik XX a. viduryje pasibaigė ilgalaikė moterų kova dėl teisės balsuoti ir disponuoti savo kūnu. XX a. antrojoje pusėje buvo priimta Moterų visų diskriminavimo formų panaikinimo konvencija ir lyčių lygių galimybių įstatymai.