Vaikai moko tėvus
Z karta – interneto, kompiuterių eros žmonės. Naujosios technologijos mažina santykį su realia aplinka ir įtraukia į virtualiąją. „Šalies edukologai palyginti neseniai pradėjo domėtis Z karta. Kaip šie vaikai mokosi, suvokia realius ir virtualius reiškinius, mąsto? Tik po 2010-ųjų pasirodė pirmieji publicistiniai ir moksliniai straipsniai, išleisti pirmieji stambesni moksliniai veikalai šia tematika“, – teigia dr. P. Pečiuliauskienė.
Mokslinėje literatūroje Z karta apibūdinama kaip psichologiškai silpna, pažeidžiama, negalinti pakelti net minimalių išbandymų, susidūrusi su nedideliais sunkumais, labai greitai palūžtanti, pervertinanti savo gebėjimus ir galimybes, neturinti gerų savarankiško darbo įgūdžių, sunkiai prisitaikanti darbinėje aplinkoje. Kokios šių neigiamų savybių priežastys?
Edukologai dažnai mini neigiamą informacinių ir komunikacinių technologijų poveikį vaikų ir tėvų bendravimui. Virtualusis ryšys tėvams sudaro sąlygas nuolat kontroliuoti savo vaikus, teikti patarimus, paaiškinti, kaip reikia spręsti iškylančias problemas. Tai mažina vaikų savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis, gebėjimą spręsti problemas.
Be to, virtualusis ryšys tarsi atitolina vaikus nuo tėvų, mažėja realus bendravimas šeimoje. Dažnai daug informacijos apie savo atžalas tėvai sužino iš socialinių tinklų, tinklaraščių.
Informacinės ir komunikacinės technologijos keičia tėvų ir vaikų santykius. Ankstesnių kartų tėvai mokė savo vaikus, dabar Z kartos vaikai moko tėvus, duoda patarimų, kaip naudotis naujomis technologijomis.
Socialiniai tinklai sukelia depresiją
Tyrimai atskleidė, kiek laiko Z karta praleidžia rašydama žinutes: 55 proc. respondentų žinutėms rašyti skiria valandą per dieną, 36 proc. – iki dviejų valandų, 9 proc. – daugiau kaip dvi valandas. Panašios ir „Facebooko“ naudojimo tendencijos: 45 proc. internautų prie jo būna prisijungę apie valandą per dieną, 18 proc. – dvi valandas, 36 proc. daugiau kaip dvi valandas. Tai rodo, kad keičiasi Z kartos informacijos kanalai, pereinama nuo garsinio žinių perteikimo prie tekstinio.
Mokslininkai atkreipia dėmesį į besaikio interneto naudojimo pasekmes. Tai narcisizmas, socialinė fobija, dėmesio sutrikimai, vadinamoji feisbuko depresija. Mičigano mokslininkai tyrinėjo, kaip socialinių medijų naudojimas susijęs su narcisizmu. Nustatyta, kad vidutinio amžiaus narcizai dažniau naudoja „Facebooką“, o jaunesni – „Twitterį“ tam, kad išreikštų savo tuštybę.
Dėl besaikio socialinių tinklų naudojimo atsiranda blogybė, kurią mokslininkai įvardija tamsiąja tetrada (gr. tetra- – priešdėlis, reiškiantis, kad kas nors sudaryta iš keturių dalių, turi keturis požymius). Tai keturi neigiami asmenybės bruožai: piktybiškas komentavimas, sadizmas, psichopatija, manipuliavimas kitais dėl savanaudiškų tikslų.
Edukologai atkreipia dėmesį, kad kompiuterio ekranas yra tik realaus pasaulio atspindys, kompiuteriniai žaidimai negali aktyvinti visų asmenybės komponentų (kūno, jausmų, mąstymo). Kompiuteriniai objektai yra programuotojų darbo rezultatai. Juos naudojant tenka priimti kitų sukurtas taisykles, o tai riboja kūrybingumą.
„Negalime suabsoliutinti vien neigiamų technologijų aspektų. Yra ir daug privalumų, mokiniai įgyja žinių ir bendravimo (nors ir virtualiojo) įgūdžių. Vaikams kompiuteris yra kasdienis darbo įrankis, nekeliantis jokių techninių problemų“, – sako P. Pečiuliauskienė.
Socialiniai tinklai palaiko kūrybinį pripažinimą ir padrąsina, sudaro sąlygas susipažinti su kitų darbais, juos panaudoti, sužinoti, kaip jie buvo atlikti.
Skirtingos vertybių sistemos
Pasak P. Pečiuliauskienės, kartų konfliktus sukelia ne amžius, bet skirtingos vertybių sistemos, požiūris į konfliktines situacijas, į bendravimo problemų sprendimo būdus.
Mokykloje dirba įvairių kartų pedagogai: pokario kartos, kūdikių bumo kartos (gimusieji 1955–1965 metais), X kartos (gimusieji 1966–1976 metais), Y kartos (gimusieji 1977–1994 metais). Kaip bendravimo problemas sprendžia pokario kartos pedagogai? Jie sunkiai pripažįsta savo kaltę, vengia atsiprašyti.
Vidutinio amžiaus, X kartos, asmenys konfliktuoja dažnai, bet priima kritiką, patys yra savikritiški. Jų konfliktas su kitomis kartomis dažniausiai kyla ne dėl vertybių skirtumo, bet dėl polinkio lyderiauti. Jaunesnės Y kartos atstovai vengia didesnių konfliktų, konfliktuoja dėl galimybės patirti sėkmę. Šiems pedagogams lengviau bendrauti su Z kartos mokiniais.
Jei palygintume keturių kartų požiūrį į darbą, pamatytume akivaizdžių skirtumų. Kūdikių bumo kartai svarbiausias yra darbas, paskui asmeninis gyvenimas. Dažnai visą gyvenimą dirba tą patį darbą. X kartai – atvirkščiai, labiau rūpi asmeninis gyvenimas, paskui darbas. Y kartos prioritetas yra gyvenimo būdas, o darbas turi padėti jį sukurti, per darbą nori save realizuoti.
Z kartai svarbiausia – gyvenimo būdas. Tai nereiškia, kad Z karta nerimtai žiūri į darbą, tačiau jų santykis su karjera yra kitoks negu ankstesnių kartų. Z kartos žmonės planuoja dirbti su 20 darbdavių, išbandyti penkias skirtingas sritis: nuo reklamos ir programavimo iki architektūros ir medicinos. Jie nesiekia dirbti vieno darbo visą gyvenimą, profesinę sėkmę vertina ne pagal tradicinę karjeros hierarchiją, bet per asmeninę sėkmę, komforto ir malonumo prizmę.
Z kartos žmonėms būdingas verslumas, kūrybingumas, jie drąsūs ir pasitiki savimi. Apie save sako, kad yra puikūs darbuotojai ir jiems gerai sekasi, tačiau jiems dažnai sunku pagrįsti šiuo teiginius. Jų privalumas – greitai priimti sprendimus, apdoroti didelį informacijos kiekį vienu metu, mobilumas (darbo vieta gali būti ir namuose), lankstus darbo grafikas.
Mokyklose – virtualioji ir tikroji mokymosi aplinka
Z karta gyvena technologijų kupiname pasaulyje. Jiems kompiuteris – ne naujovė, o darbo įrankis. Šiuolaikinės technologijos iš esmės keičia Z kartos gyvenimo būdą, bendravimą, mokymąsi. Darbas kompiuteriu turi aktyvų, bet individualų pobūdį.
Kaip naujausios technologijos turėtų keisti mokymosi procesą? „Teko atlikti tyrimą, kurio rezultatai nustebino. 10 klasės mokiniai fizikos laboratorinius bandymus norėjo atlikti gyvai, kad galėtų paliesti, išbandyti viską savo rankomis, apskaičiuoti, pamatuoti. Mokiniai teigė, jog taip ne tik lengviau suvokti nagrinėjamą medžiagą, pritaikyti žinias, bet ir įdomiau, leidžia išgyventi realybės pojūtį“, – pasakoja P. Pečiuliauskienė.
Mokytojai turi pasirinkti, kurią mokymosi aplinką – virtualiąją ar tikrąją – veiksmingiau naudoti tam tikram mokymosi procesui. Virtualiųjų darbų privalumai – paprasta ir aiški atlikimo technika, greitas rezultatas, individualus darbo tempas.
Z kartos mokiniai geriau priima informaciją, pateikiamą nedideliais kiekiais. Jiems būdingas „klipinis“ mąstymas. Jie skaito trumpus tekstukus, kurių plotas neviršija ekrano apimties. Z karta apdoroja informaciją greičiau, mažomis porcijomis, bet žinias priima paviršutiniškai.