Visgi – kaip ir suaugusieji – jie patiria užtektinai kasdieninių spaudimų ir dalykų, kurie nevyksta sklandžiai. Jei nusivylimai ir nesėkmės susikaupia, vaikai gali pradėti jausti stresą ar nerimą.
Visiems vaikams yra normalu kartkartėmis nerimauti ir dėl asmenybės bei temperamento skirtumų kai kurie iš jų gali nerimauti labiau nei kiti. Laimei, tėvai gali padėti vaikams išmokti suvaldyti stresą ir lengvai įspręsti kasdienines problemas. Vaikai, kurie sugeba tai padaryti, įgyja pasitikėjimo savimi ir optimizmo, kuris padės jiems įveikti didelius ir mažus gyvenimo sunkumus.
Dėl ko jaudinasi vaikai?
Tai, dėl ko jaudinasi vaikai, dažnai yra susiję su jų amžiumi ir esama būsena.
Vaikai ir mažamečiai (10-12 m.) jaudinasi dėl tokių dalykų, kaip pažymiai, kontroliniai darbai, besikeičiantis jų kūnas, pritapimas draugų rate, įvartis, kurio nepataikė per futbolo rungtynes, arba ar paklius į komandą. Jie gali jausti stresą dėl tokių socialinių problemų, kaip klikos, bendraamžių spaudimas, arba ar iš jų bus tyčiojamasi, šaipomasi, ar jie bus atskirti nuo grupės.
Kadangi jie pradeda jaustis esantys didesnio, juos supančio pasaulio dalimi, mažamečiai taip pat gali nerimauti dėl pasaulinių įvykių ir problemų, apie kurias išgirsta per žinias ar mokykloje. Tokie dalykai kaip terorizmas, karas, užterštumas, pasaulinis atšilimas, nykstantys gyvūnai ir gamtos katastrofos gali tapti jų nerimo šaltiniu.
Padėkime vaikams įveikti nerimą
Norėdami padėti savo vaikams susidoroti su tuo, kas jiems kelia nerimą:
Išsiaiškinkite apie ką jie galvoja: būkite pasiekiami ir domėkitės tuo, kas vyksta mokykloje, komandoje ar su jūsų vaiko draugais. Išnaudokite atsitiktines progas pasiteirauti, kaip sekasi. Klausydamiesi dienos įvykių pasakojimų, būtinai paklauskite, ką jūsų vaikas galvoja ir kaip jaučiasi dėl to, kas įvyko.
Jei atrodo, kad jūsų vaikas dėl ko nors nerimauja, paklauskite jo apie tai. Skatinkite vaikus apibūdinti tai, kas juos neramina, žodžiais. Paklauskite svarbiausių detalių ir atidžiai klausykitės. Kartais vien istorijos papasakojimas jums gali padėti palengvinti jų naštą.
Parodykite, kad jums rūpi ir jūs suprantate. Domėjimasis savo vaiko rūpesčiais parodo, kad jie jums yra svarbūs ir padeda vaikams jaustis palaikomais ir suprastais. Padrąsinantys komentarai gali padėti – bet dažniausiai tik po to, kai išklausėte savo vaiką. Sakykite, kad suprantate savo vaiko jausmus ir problemą.
Padėkite vaikams rasti sprendimą. Jūs galite sumažinti nerimą, padėdami vaikams išmokti konstruktyviai susidoroti su sunkiomis situacijomis. Kai vaikas papasakoja jums apie problemą, pasisiūlykite padėti kartu rasti sprendimą. Pavyzdžiui, jei jūsų sūnus nerimauja dėl artėjančio matematikos kontrolinio darbo, pasiūlymas padėti jam pasimokyti sumažins jo nerimą.
Daugeliu atveju, atsispirkite norui įsikišti ir išspręsti problemą už savo vaiką – vietoj to kartu gerai viską apgalvokite ir raskite galimus sprendimus. Problemų sprendimas kartu su vaikais, o ne už juos. Imdamiesi aktyvaus vaidmens, vaikai išmoksta, kaip savarankiškai susidoroti su problema.
Žvelkite į viską iš perspektyvos. Nesumenkindami vaiko jausmų, atkreipkite dėmesį į tai, kad dauguma problemų yra laikinos ir išsprendžiamos ir bus geresnių dienų bei kitų galimybių pabandyti dar kartą. Vaikų mokymas žiūrėti į problemas iš perspektyvos gali sumažinti jų nerimą ir padėti įgauti stiprybės, atsparumo ir optimizmo pabandyti vėl. Priminkite savo vaikams, jog kas benutiktų, viskas bus gerai.
Taigi, pavyzdžiui, jei jūsų sūnus nerimauja, ar gaus vaidmenį mokyklos spektaklyje, priminkite jam, kad spektaklis būna kiekvienu metų laiku – jei negaus norimo vaidmens šį kartą, turės kitų galimybių. Supraskite, kaip jam tai yra svarbu ir pasakykite, kad nepaisant rezultato, jūs didžiuojatės, kad jis pabandė ir pasirodė kiek galėdamas geriau.
Nebūkite abejingi. Kartais vaikai nerimauja dėl didelių dalykų – pavyzdžiui, terorizmo, karo ar pasaulinio atšilimo – apie kuriuos girdi mokykloje ar per žinias. Tėvai gali padėti, aptardami šiuos klausimus, pateikdami tikslios informacijos, paaiškindami bet kokius galimus vaikų klaidingus įsivaizdavimus. Pabandykite nuraminti vaikus, pasakodami apie tai, ką suaugusieji daro, kad išspręstų problemą, kad jie būtų saugūs.
Žinokite, kad jūsų pačių reakcija į pasaulinius įvykius taip pat turi įtakos jūsų vaikams. Jei jūs pyksite ar patirsite stresą, reaguodami į pasaulinį įvykį, kurio negalite kontroliuoti, tikėtina, kad vaikai reaguos taip pat. Jei jūs išreikšite savo susirūpinimą, imdamiesi iniciatyvių veiksmų nelikti abejingais, jūsų vaikai jausis optimistiškiau ir galintys padaryti tą patį.
Pagalvokite apie dalykus, kuriuos galite nuveikti kartu su savo vaikais, kurie padėtų jums visiems pajusti, kad darote kažką pozityvaus. Pavyzdžiui, jūs negalite sustabdyti karo, bet jūsų šeima gali prisidėti prie organizacijos, kuri skatina taiką ar padeda karo niokojamų šalių vaikams, veiklos. Arba jūsų šeima gali įsitraukti į bendruomeninę veiklą, taip suteikiant jūsų vaikams visuomeninio darbo patirties.
Pasiūlykite paramą ir paguodą. Kartais, kai vaikai nerimauja, labiausiai jiems reikia tėvų paramos ir paguodos. Tai gali būti apkabinimas, kokie nors nuoširdūs žodžiai ar kartu praleistas laikas. Tai padeda vaikams žinoti, kad, kas benutiktų, tėvai bus šalia ir mylės bei rems juos.
Kartais vaikams reikia, kad tėvai parodytų jiems, kaip atsikratyti nerimo, užuot apie jį galvojus. Žinokite, kada yra laikas judėti į priekį ir padėkite vaikams pakeisti kryptį. Padėkite sudomindami kita, daug optimistiškesne tema ar veikla, kuri sukurs linksmesnę nuotaiką.
Akcentuokite teigiamus dalykus. Paklauskite vaikų, kas jų dienoje jiems patiko ir atidžiai klausykitės, kai jie pasakoja apie tai, kas jiems puikiai sekasi arba ką jiems buvo linksma veikti. Skirkite užtektinai laiko papasakoti geriems dalykams, kurie įvyko. Leiskite jiems pasakyti, ką jie galvoja ir kaip jaučiasi dėl savo sėkmės, pasiekimų ir teigiamų potyrių – ir ką jie padarė, kad viskas taip puikiai pavyktų.
Darbotvarkės yra užimtos, bet būtinai suraskite laiko savo vaikams, kad kartu nuveiktumėte mažus dalykus, kurie jiems patinka. Kasdieninės teigiamų emocijų ir potyrių – pavyzdžiui, pasitenkinimo, dėkingumo, meilės, pasilinksminimo, atsipalaidavimo, linksmybių ir domėjimosi – dozės atsveria stresą ir padeda vaikams pasiekti gerų rezultatų.
Būkite geru pavyzdžiu. Pačios svarbiausios pamokos, kurių išmokome savo vaikus, yra tos, kurias pademonstruojame. Jūsų pačių reakcija į asmeninius rūpesčius, stresą ir nusivylimus gali padėti jūsų vaikams išmokti, kaip susidoroti su kasdieniniais rūpesčiais. Jei, tvarkydami per ilgą savo būtinų atlikti reikalų sąrašą, jūs sutrinkate ar supykstate, jūsų vaikai išmoks tai kaip tinkamą atsaką į stresą.
Vietoj to, pažvelkite į šviesiąją reikalų pusę ir pasakykite ką nors optimistiško apie savo situacijas, bent jau tuomet, kai kalbate apie tai, kas jums kelia nerimą ar kas jus liūdina. Rodykite gerą pavyzdį savo reakcijomis į problemas ir nesėkmes. Reagavimas optimistiškai ir pasitikinčiai išmoko vaikus, kad problemos yra laikinos ir rytoj išauš kita diena. Atsistojant vėl ant kojų su nuostata „tu gali tai padaryti“, padės jūsų vaikams padaryti tą patį.