Liza Serbin iš psichologijos fakulteto aiškina: „Šis tyrimas buvo pradėtas 1976 metais mano katedros kolegų Alekso Švarcmano ir Džein Ledingem. Pirmuosius dvejus metus Monrealio mokyklų pirmų, ketvirtų ir septintų klasių moksleiviai vertino savo bendraklasius pagal tokius veiksnius kaip agresyvumas, populiarumas ir socialumas. Moksleiviai taip pat vertino ir save.“
Kitus dvidešimt metų mokslininkai įdėmiai stebėjo vaikus, sekdami jų progresą, o nuo 1999 iki 2003 metų tyrė 700 pirminio tyrimo dalyvių. Jau suaugusiems savanoriams ištirtas neurotizmo lygis, tai yra, emocinis nestabilumas, ekstraversija, sąžiningumas; gauti duomenys sulyginti su tuo, kaip jie dar būdami vaikai apibūdino save arba kaip juos apibūdino bendramoksliai.
Paaiškėjo, kad bendramoksliai kur kas tiksliau apibūdino vaiko asmenybės bruožus, nei jis pats, sako Aleksa Martin-Stori, L. Serbin kolegė: „Išties yra taip, kadangi vaikai bendrauja su savo bendraklasiais visą dieną, ir tokie dalykai, kaip agresyvumas ar populiarumas mokykloje pastebimi geriau, nei namie.“
Taigi moksleiviai, kurie apibūdino save kaip socialiai izoliuotus, suaugę buvo kur kas mažiau sąžiningi. Kita vertus, tie, kuriuos jų bendraklasiai laikė atsiskyrėliais, suaugę buvo mažiau ekstravertiški nei kiti. Populiarumas, „atspėtas“ savanorių bendraklasių, suaugus transformavosi į sąžiningumą, geranoriškumą aplinkinių atžvilgiu.
Apskritai tyrimo rezultatai pademonstravo kur kas didesnį bendraklasių, o ne pačių tiriamųjų, „spėjimų“ dėl suaugusiojo gyvenimo tikslumą.
„Suaugusiojo asmenybės bruožai susiję su daugybe svarbių veiksnių, tokių kaip fizinė ir psichinė sveikata ir profesinis pasitenkinimas, - sako L. Serbin. – Mūsų darbo rezultatus galima naudoti siekiant teikti pagalbą tėvams ir vaikams ieškant efektyvių agresyvumo mažinimo mechanizmų ir skatinant socialų elgesį.“