Kada dirglumas gali reikšti ligą
Nors kartais vaiko dirglumą galima pavadinti paprastais „ožiukais“, tačiau dirglumas gali būti ir prastos savijautos sukeltas požymis. Mažieji gali pasidaryti irzlūs, kai pakyla kūno temperatūra, skauda pilvelį ar susergama ausies uždegimu.
Ausies uždegimas – liga, kuria gana dažnai serga mažyliai iki dvejų metų ir tie, kurie lanko darželį. O atpažinti ausies uždegimą galite jei mažylis trina ar griebiasi už ausyčių. Kita dažna irzlumo priežastis – besikalantys dantukai. Dantų kalimosi periodas prasideda apie šeštą kūdikio gyvenimo mėnesį, o visi pieniniai dantukai išsikala maždaug iki dvejų metų. Ne visiems vaikams besikalantys dantukai sukelia diskomfortą, tačiau pasitaiko, kad mažyliams dantukai kalasi sunkiai ir sukelia skausmą.
Būkite ypač atidūs dėl mažylio elgesio pasikeitimų ar staiga padidėjusio jautrumo tada, jei mažylis neseniai nukrito ir susitrenkė galvą. Net jei atrodo, kad vaikutis susitrenkė nestipriai, atsiradęs dirglumas gali būti galvos smegenų sutrenkimo požymis, dėl to būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.
Didelis jautrumas ir dirglumas įvairiems aplinkos stimulams gali būti ir nervų sistemos sutrikimų, psichosociolinių sutrikimų (tokių kaip autizmas) ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai. Jei pastebite, kad mažylis be aiškios priežasties dirglus visą laiką, negalite jo nuraminti įprastais būdais, reikėtų pasikonsultuoti su vaikų neurologu ir ieškoti dirglumo priežasties. Dirglumas taip pat gali būti vitaminų stygiaus požymis.
Jautrieji raidos periodai
Vaiko raida yra labai sparti ir kartais mažyliui sunku suspėti prisitaikyti prie pokyčių, vykstančių jo organizme tiek fiziniu, tiek psichologiniu ir emociniu atžvilgiu. Šiais laikotarpiais mažyliui svarbus šeimos artumas, supratimas ir kantrybė. 2–3-aisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suvokti save kaip individualybę, išbando savo galimybes. Šis periodas gali sukelti stiprias emocijas: nors vaikas vis dar yra labai prisirišęs prie artimųjų, atsiranda poreikis atsiskirti, įgyti tam tikrą autonomiją. „Šis laikotarpis – tikras išbandymas tėvams, nes mažylis atsisako daryti beveik viską, ko yra prašomas...“
Šis laikotarpis – tikras išbandymas tėvams, nes mažylis atsisako daryti beveik viską, ko yra prašomas, ir dažnai atlieka visiškai priešingus veiksmus. Taip vaikas tikrina savo galimybių ribas, abejoja tėvų keliamomis taisyklėmis ir bando įvesti savo tvarką. Šiai krizei pasiekus aukščiausią tašką, vaikas iš tiesų gali atrodyti nevaldomas: jis verkia (kartais net iki isterijų) dėl kiekvieno išgirsto „negalima“ ir tai kartojasi kone kiekviename žingsnyje.
Dažnai 2–3 metukų vaikai tampa agresyvūs, savo pyktį jie išreiškia ne tik verkimu, bet ir mušimusi. Deja, vienintelis ginklas prieš tokius „ožiukus“ yra tėvelių kantrybė ir sveikų ribų vaikui išlaikymas. Sulaukus 3–4 metų, ši krizė ima slopti. Viena vertus, dėl to, kad vaikas pamažu įsisavina elgesio taisykles, kita vertus, todėl, kad kilus pykčiui ar liūdesiui vaikas jau gali tai išsakyti žodžiais.
Galiausiai reikėtų nepamiršti, kad vaikas gali jautriau reaguoti į suaugusiesiems įprastas situacijas. Mažylis gali būti dirglesnis, pasikeitus gyvenamajai aplinkai, darželiui, atsiradus naujam žmogui aplinkoje. Jis gali tapti dirglus ir pasikeitus įprastam jo dienos ritmui ar po intensyvios dienos, sukėlusios daug emocijų (ir nebūtinai blogų). Nepamirškime, kad mažyliams reikia laiko, kol įsisavina išgyventas emocijas ir įvykius. Saugi, šilta ir mylinti aplinka yra geriausia priemonė ne tik kovojant su „ožiukais“, bet ir skatinant normalią emocinę ir psichologinę vaiko raidą.