Būdų tikrai yra, o patys efektyviausi – tie, kurie paremti žiniomis apie vaikų psichologiją ir susitarimo principais, rašoma portale „Mschistota“.
Tvarkomės visą gyvenimą
Tėvai neretai taip tausoja savo vaiką, kad iki tam tikro amžiaus nė nemėgina skatinti jo prisijungti prie namų ruošos darbų: esą, jis dar per mažas, dar per anksti, dar spės prisiplušėti ir privargti. Deja, įpročiai ir namuose nusistovinti elgesio maniera užsikoduoja ankstyvoje vaikystėje. Štai kodėl mokinti palaikyti tvarką ir švarą reikėtų palaipsniui. Jei vieną gražią dieną į paauglystę įžengusiam sūnui įteiksite sąrašą namuose nuo šiolei teksiančių įpareigojimų, jisai veikiausiai patirs nemenką šoką: tvarkytis jis nepratęs, todėl pradės spyriotis, atsikalbinėti, klausinėti, kam to reikia, kodėl tai turi daryti jis, kodėl dabar ir pan. Tokia reakcija visai suprantama. Laukiančios permainos vaiko nepradžiugins ir jis visomis išgalėmis sieks, kad viskas liktų kaip buvę.
Kuo anksčiau, tuo geriau
Tėvai kažkodėl mėgsta pasipuikuoti nuo mažumės planšetę įvaldžiusiu vaiku. Bet jei tas vaikas toks protingas, kad sudėtingo įrenginio veikimą geba perprasti, kodėl gi jam nepasimokius, kaip naudoti šluostę arba pažaidus susirinkti žaisliukus. Atminkite, kad:
• 3–4 metų vaikas gali surinkti žaislus, kuriuos išmėtė,
• 5–6 metų vaikas gali susitvarkyti žaislus, nušluostyti dulkes ir palaistyti gėles,
• 7–8 metų vaikas gali susitvarkyti spintą, rašomąjį stalą, išplauti indus, iš kurių valgė, ir padėti padengti stalą,
• 9–10 metų vaikas gali išsisiurbti savo kambarį, sutepti sumuštinių visiems šeimos nariams ir skalbyklėje išskalbti skalbinius,
• nuo 11–12 metų namuose tenkančių darbų naštą vaikai pradeda dalytis su tėvais.
Kokia viso to prasmė?
Vaikai dažnai nesupranta, kodėl apskritai reikia tvarkytis. Daugelis mano, kad tai tėra tėvų kaprizai. Ypač atkakliai šios nuomonės laikosi paaugliai. Jie puikiai jaučiasi, kai aplinkui tvyro netvarka, o į prašymą susitvarkyti atsako: „Man ir taip gerai. Jei tau reikia, tu ir tvarkykis.“
Jūsų užduotis – paaiškinti, kodėl tvarkymasis – prasmingas užsiėmimas. Kalbėdamiesi šia tema su vaiku galite akcentuoti, kad:
1. Palaikyti švarą būtina dėl sveikatos. Kad sirgti nemalonu, žino kiekvienas, o purvas ir dulkės – geriausi mikrobų draugai. Kai dulkių ir purvo prisikaupia ypač daug, padidėja kvėpavimo takų infekcijų, alergijų, odos ligų rizika.
2. Tvarkinga aplinka išgrynina mintis. Kuo namuose mažiau šiukšlių ir įvairiausio šlamšto, tuo lengviau pavyksta sutelkti dėmesį į svarbius užsiėmimus, planus ir tikslus. Taigi, švarūs ir tvarkingi namai prisideda prie žmogaus sėkmės kuo įvairiausiose srityse.
3. Tai teikia malonumą. Prisėsti ant tvarkingos sofos prie sutvarkyto stalo, gultis į švarius patalus, praeiti išplautomis grindimis daug maloniau nei bristi per šiukšles. Tvarkingas kambarys teikia ramybės, susitaikymo pojūtį, o netvarkingoje aplinkoje, atvirkščiai – viskas tik erzina.
4. Gebėjimas palaikyti tvarką – savarankiškumo požymis. Suaugęs žmogus turi mokėti pats savimi pasirūpinti. Tai tam tikra jo pareiga, kurią jis turi vykdyti visą gyvenimą ir net didžiuotis, kad ją atlieka puikiai.
Motyvacija
Tvarkytis tik todėl, kad neva reikia, – ypač nuobodu. Juk net suaugusieji kartais stokoja motyvacijos imtis vienokių arba kitokių darbų. Lygiai tas pats gali nutikti ir vaikams. Skirtumas tik tas, kad pastarieji kur kas sunkiau suranda savyje jėgų atlikti tai, kas būtina. Privalote jiems padėti.
Smagus žaidimas
Visas gyvenimas – žaidimas. Kaip tik taip galvoja vaikai iki sulaukia tam tikro amžiaus. Jiems egzistuoja vien tik smagūs arba ne tokie smagūs žaidimai. Matyt, suprantate, kokiai žaidimų kategorijai tenka priskirti tvarkymąsi? Žinoma, pačių nuobodžiausių. Bet jei pavyktų pažvelgti į buitį kūrybiškai, vaiko nuomonė gali pasikeisti. Tuoj sužinosite, kokiais žaidimais galima paversti tvarkymąsi.
• Rūšiavimas pagal spalvas. Paprašykite vaiko pirmiausia surinkti raudonus žaisliukus, tada – žalius, galiausiai – mėlynus. Taip pat galite nurodyti iš ant grindų suverstos krūvos pirmiausia išrinkti mašinėles, tada – lėles ir pačias paskutines – gyvūnų figūrėles.
• Policininkas. Pasiūlykite vaikui pažaisti policininką, kuris privalo sugaudyti pabėgusius nusikaltėlius – meškutį, sraigtasparnį, kamuolį ir kitus žaislus. Kuo daugiau tvarkos pažeidėjų policininkas sugaus ir susodins į vietas, tuo aukščiau bus vertinami jo gebėjimai einant tarnybą. Už puikius pasiekimus „policininką“ galima apdovanoti įsegant ženklelį ar pan.
• Lenktynės. Jei namuose auga du arba daugiau vaikų, tvarkymąsi galima paversti lenktynėmis arba konkursu. Paskirstykite darbus po lygiai. Greičiausi savo darbų dalį atlikusiam vaikui pažadėkite prizą. Tai gali būti kad ir pyragaitis.
Paskatos
Į pagyrimus teigiamai reaguoja netgi šuo augintinis, ką jau kalbėti apie žmogų! Taigi, ir vaiko triūsas neturi likti nepastebėtas – net ir tuo atveju, jeigu ne viską jis atliko pavyzdingai. Vaikui svarbu suvokti, kad jam pavyko pasiekti kad ir nedidelės sėkmės. Teigiami rezultatai įkvepia, skatina dar labiau pasistengti, todėl privalote vertinti vaiko pastangas ir indėlį – būtinai jį pagirkite, nustebinkite maloniu siurprizu.
Visgi atminkite: jeigu už darbą nutarsite apdovanoti, venkite tokių frazių kaip „jei susitvarkysi, gausi...“ Juk norite pradžiuginti vaiką, nes patys džiaugiatės jo atliktu darbu, todėl apdovanojimai neturi būti suprantami kaip atlygis. Su apdovanojimais nevalia persistengti, teikti jų pernelyg dažnai: pagirti tikrai galima ir žodžiu.
Techniniai niuansai
Prieš liepdami vaikui susitvarkyti, turite įsitikinti, kad jis žino, kaip tai daryti: kur sudėti išmėtytus daiktus, kaip šluoti grindis, kaip įjungti buityje naudojamus įrenginius ir t. t. Visos taisyklės ir niuansai tik jums atrodo elementarūs, tačiau vaikams besitvarkant gali iškilti sunkumų ir neaiškumų. Jei tie sunkumai jam pasirodys neįveikiami, nenuostabu, kad jis atsisakys tvarkytis. Pavyzdžiui, vaikas tiesiog nesugebės sudėti žaislų į dėžę, kuri jau perpildyta.
• Pirmiausia reikia pademonstruoti pavyzdį. Vaikai, žinia, mėgdžioja suaugusiuosius, kartoja jų veiksmus. Štai kodėl jūs – tėvai – esate jiems pirmuoju pavyzdžiu ir gyvomis instrukcijomis. Pademonstruokite, kaip ir ką reikia daryti. Tvarkykitės kartu tol, kol buities darbus vaikas pradės atlikti automatiškai.
• Daiktų laikymo sistema. Kiekvienas namuose esantis daiktas turi turėti savo vietą. Taigi, tenka kalbėti apie daiktų laikymo sistemą, kurią sukurti – jūsų užduotis. Patys įpraskite sudėti daiktus į vietas, išmeskite, kas jau nereikalinga, parūpinkite papildomų dėžių arba spintelių, jei turimose daiktai nebetelpa. Jei egzistuos sistema, vaikui nekils bereikalingos sumaišties.
Paprašyti negalima versti
Klaida antraštėje padarytą sąmoningai. Įdomu, kaip patys ją ištaisytumėte – kurioje vietoje padėtumėte kablelį? Galite neatsakinėti. Visi tėvai dažniausiai pradeda nuo prašymų, bet baigia, deja, vertimu ir net grasinimais. Aišku, mažus vaikus priversti dar įmanoma, bet paaugliai būtinai priešinsis iki išsekimo: juk jie jau laiko save asmenybėmis, turinčiomis teisę savarankiškai nuspręsti, kaip elgtis su savo daiktais ir laiku. Taigi, vertimu ir nurodymais norimo tikslo nepasieksite, o tik išprovokuosite konfliktą.
Įsivaizduokite, kad patys esate verčiami tvarkytis. Kad esate verčiami primygtinai, kartojant žodį „privalai“. Net ir tuo atveju, jei vaikas nieko prieš susitvarkyti, jis užsispirs to nedaryti iš piktumo. Vadinasi, būtina rasti išmingą sprendimą.
Tvarka namuose. Kuo anksčiau namuose įsivyraus tam tikra tvarka, tuo sėkmingiau pavyks užtikrinti, kad visi jos laikytųsi. Susitarkite su vaiku, ką būtent privalu susitvarkyti. Įpareigokite jį atlikti tam tikrus darbus. Kai šitai padarysite, patys kuo tiksliausiai laikykitės įvestų instrukcijų.
Motyvai gali būti labai įvairūs. Iš nevilties ištartas klausimas „Kada pagaliau susitvarkysi?“ vargu ar taps akstinu konkretiems veiksmams. Bus daug geriau, jei užsiminsite: „Ant stalo gulintys sąsiuviniai trukdo tau dirbti“ arba „Grindys tokios nešvarios, kad tavo kojinių padai akimirksniu tampa juodi.“
Ramiai konstatuokite faktus. Neturite pamiršti, kad už organizuotumą, dėmesingumą ir veiksmų padarinių suvokimą atsakingos galvos smegenų sritys formuojasi net iki 18–19 metų. Kad jos vystytųsi tinkamai, svarbi pagalba ir negriežta kontrolė. Taigi, patarinėkite, pasistenkite nukreipti vaiką tinkama linkme ir kuo mažiau jį barkite bei peikite.
Beliko reziumuoti, apie ką kalbėta. Pirmiausia, atsiminkite, kad 3–4 metų vaikas jau gali susitvarkyti žaislus, kuriuos išmėtė žaisdamas. Jam pavedamus buities darbus palaipsniui reikia pildyti naujomis užduotimis. Kaip ir kokiais darbais didinti vaikui tenkantį tvarkymosi krūvį, sprendžia tėvai. Kol vaikas pasiekia pilnametystę, tėvai pasilieka teisę vaiką kontroliuoti: paaiškinimais, paskatinimais, pagyromis, priminimais skatinti vaiką tvarkytis. Nesitikėkite, kad vieną dieną vaikas savaime pradės demonstruoti tvarkymosi įgūdžius, nes jie susiformuoja tik per įpratimą. Ne paskutinė vieta tenka ir matomiems pavyzdžiams, todėl patys tvarkykitės kelis kartus per savaitę ir paraginkite vaikus įsitraukti į šią veiklą. Jokiu būdu nenuolaidžiaukite, ieškokite kompromisų, pasistenkite susitarti, būkite atkaklūs – ne veltui sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo.