Stovykla – tai pirmiausia buvimas be šeimos
Vaikų psichologės Monikos Pranauskienės nuomone, kuo mažesnis vaikas, tuo jis stipriau reaguoja į išsiskyrimą. Esama tikrai jautrių ir introvertiškų vaikų, kurių nesudominsi jokia stovykla. Vaikai, kurių adaptacija ugdymo įstaigose buvo apsunkinta, kurie yra itin prisirišę prie šeimos ir saugios namų aplinkos, geriausius tėvelių ketinimus juos socializuoti tokiu būdu gali priimti kaip išdavystę, atsiribojimą ar bausmę. Vaikutis gali prarasti pasitikėjimą artimiausiais žmonėmis ir dar labiau užsidaryti savyje.
Pirmiausia svarbu įvertinti vaiko fiziologinę sveikatą ir psichologinę būseną. Sergantiems lėtinėmis ligomis, kai reikalingas pastovus režimas, geriau nekeisti įprasto gyvenimo ritmo. Jei šeimoje įvyko krizė (skyrybos, artimojo ar gyvūno netektis, sunki liga), poilsis svetimoje aplinkoje gali dar labiau traumuoti, sukelti vienišumo jausmus. Ypatingai jautriems vaikams, prisirišusiems prie savo šeimos ir siekiantiems pastovumo, išvažiavimas iš namų gali būti pernelyg traumuojanti patirtis.
Į stovyklas kitame mieste vežti priešmokyklinio amžiaus vaikus nebūtų saugu. Dauguma tokio amžiaus vaikų dar nėra pasirengę kelias savaites gyventi be tėvų. Kiek teko susidurti, sako psichologė, vaikus iki 7 metų tėveliai veža kartu su vyresniais broliais ar seserimis ir tik tuomet, jei vaikutis yra aktyvus ir tikrai pats to nori.
Ar yra receptų, padedančių visa tai padaryti neskausmingai? „Pirmiausia, tėveliai turi būti tikri, kad jų vaikas nori vykti į stovyklą, priima šį iššūkį ir yra tam pasirengęs psichologiškai. Labai norisi tikėti, kad tėvai pažįsta savo vaikus geriausiai, ir tikrai neabejoja, jog jų atžala tokią patirtį atlaikys ir įvertins. Paprastai aktyvūs, daug bendraujantys vaikai patys rodo norą tyrinėti pasaulį, susirasti naujų draugų ir patirtį naujų dalykų. Tačiau jei kalbame apie jautrius vaikus, kuriems naujos patirtys kelia didelę baimę, būtina užtikrinti jų psichologinį saugumą: pristatyti žmogų, kuris visada padės (stovyklos vadovą ar vyresnį vaiką), leisti paskambinti, parsivežti iš stovyklos, jeigu vaikas išgyvens pernelyg didelį diskomfortą“, – pataria psichologė.
Alternatyva neskausmingam išsiskyrimui
Jei sprendimas dalį vasaros praleisti stovykloje visgi priimtas, verta pasvarstyti, kokia gi stovykla vaikui geriausiai tiktų. Tarkime, poilsis toli nuo namų, kur kelias savaites teks pasikliauti tik savimi, tinka tik labai savarankiškiems vaikams. Labiau prisirišusiems prie namų vaikams ar besiruošiantiesiems į jas pirmą kartą specialistai rekomenduoja iš pradžių išbandyti mažiausiai skausmingą variantą tiek vaikams, tiek nerimaujantiems jų tėveliams – dienines stovyklas.
Didžiausias dieninių stovyklų privalumas yra tai, kad patyręs įvairių įspūdžių ir patirčių vaikas sugrįžta į savo saugią aplinką – namus, pas savo šeimą. Pailsėjęs ir pasidalinęs įspūdžiais su artimaisiais, vaikas vėl būna pasiruošęs naujiems nuotykiams. Jautresniems vaikams tai vienintelis būdas atsiskleisti, jaustis užtikrintai stovyklos metu, nes gali palaikyti emocinį ryšį su tėvais jiems tinkamu būdu.
Dieninės stovyklos būna labai įvairios, jos siūlo leistis į menų, gamtos, sporto, teatro, šokių, kulinarines ir kitas sritis. Jose vaikai išmoksta įvairiausių dalykų ir susiranda draugų. Kadangi į tokio tipo stovyklas vaikai sueina iš to paties miesto, po stovyklos jie turi galimybę tęsti draugystes.
Vaikų dienines stovyklas pajūryje, Klaipėdoje, organizuojančio Sąmoningos tėvystės centro ir humanistinio ugdymo vaikų darželio Klaipėdoje „Saulė ir mėnulis“ vadovė Ramunė Žilienė mano, kad jeigu kažkuris vaikas yra jautrus, tikrai nereikia jo „perauklėti“, o tiesiog sudaryti jam sąlygas jaustis saugiai, įtraukti mažąjį žmogų į jį dominančią veiklą, kur jis jaučiasi gerai, tada ir visos kitos veiklos, taip pat ir bendravimas, sekasi vis geriau.
„Kad vaikučiai jaustųsi saugiai, leidžiame ir kviečiame jų tėvelius praleisti dalį laiko kartu. Kai vaikas pamato, kad jų mamytė ar tėvelis šiltai kalbasi su vadovais, apžiūri stovyklos erdvę, dalį žaidimų žaidžia kartu, pajaučia saugumą, nes žino, kad emocinis ryšys su šeima nenutrūksta. Tada ir laikas stovykloje būna dar smagesnis, nes vaikas žino, kad jis turi tvirtą atramą – savo šeimą“, – pranešime spaudai teigia R. Žilienė.