Tarakonų, pelių ir svirplių teritorija
Kokį gyvenimo kelią pasirinks, baigęs mokyklą? Jaunuolis tvirtina, jog, be abejo, jis studijuos mediciną, galbūt zoologiją. O gal taps mokslininku ir savo moksliniais pastebėjimais bei išvadomis stebins ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį. Laikas parodys.
Šiandien Jonas visa galva paniręs į egzotiškų gyvūnų veisimo ir auginimo paslaptis.
Kodėl, užuot auginęs ir džiaugęsis kokiu nors šuniuku ar katinu, jis susidomėjo tokiais, rodos, ne itin maloniais padarais? „Labai įdomu, – kalba lakoniškai. – Roplių pasaulis – itin egzotiškas, paslaptingas ir keistas. Mane traukia ir žavi tai, kas nepažinta.“ Galbūt jaunuolio tėvai žavisi tokiais gyviais, ir Jonas pasekė gimdytojų pėdomis? Vaikinas tvirtina, esą nei tėvams, nei broliams jo hobis nėra artimas. Artimieji tiesiog toleruoja vaikino pasirinkimą.
Kokie pirmieji egzotiški gyvūnai atkeliavo į Jono namus? Jaunuolis mini driežą ir tarantulą. Pastarąjį kažkas padovanojo, driežą nusipirko. Taip prieš kelerius metus buvo pradėtas kurti egzotiškasis Jono rūsys.
Informacijos apie egzotiškų gyvūnų veisimą, auginimą, jų gyvenimo ypatumus Jonas randa interneto svetainėje egzotika.info. Domėdamasis neįprastais gyviais jis netgi lotynų kalbos pramoko: juk dauguma pavadinimų skamba lotyniškai. Ar tėvai neprieštaravo tokiam sūnaus norui?
Jonas sako, jog visko buvo. Iš pradžių gimdytojai kategoriškai protestavo prieš Jono ketinimą auginti keistus padarus. Vėliau apsiprato, o šiandien susitaikė su egzotišku sūnaus pomėgiu. „Tačiau į mano „ūkį“ jie nelenda, – šypsosi Jonas. – Tvarkausi pats vienas.“ Betgi šis malonumas veikiausiai nepigiai atsieina: juk plastikines dėžes ir terariumus, kuriuose gyvena ropliai, reikia nuolat šildyti ir apšviesti? „Žinoma, be tėvų finansinės pagalbos neišsiversčiau“, – prisipažįsta.
Kaip kūrėsi Jono rūsys?
Egzotiškų gyvių pasaulis vaikiną žavi nuo pat vaikystės. Jonas pasakoja, kad jam visada buvo įdomu stebėti driežus ir vorus. Žinoma, Lietuvoje paplitę gyvavedžiai ir vikrieji driežai. Iš pradžių Jonas jų ieškodavo, norėdamas pamatyti ir „ištyrinėti“. Vėliau parūpo juos laikyti ir prižiūrėti. „Panorau įsigyti egzotiškų roplių. Taupiau pinigus, kad galėčiau nusipirkti“, – atvirauja.
Jonas domėjosi, kur rasti patikimų egzotinių gyvūnų veisėjų. Sužinojo apie Hamo mieste (Vokietijoje) vykstančias egzotinių gyvūnų muges. Pasakoja, nuvykęs į mugę buvo priblokštas įspūdingų gyvūnų gausos. Pirmieji jo „pirkiniai“ – Australijos varanas ir Ispanijos driežas.
„Be abejo, šie gyvūnai – ganėtinai brangūs. Tačiau jausmas, kad juos parsivešiu namo ir auginsiu – nerealus!“ – džiaugiasi Jonas.
Šie įspūdingo grožio ropliai ir šiandien vaikino „zoologijos sode“ užima itin svarbią vietą. Jie įkurdinti atskiruose stikliniuose terariumuose. Gyvūnai atpažįsta savo šeimininką. Jonas drąsiai juos ima į rankas, glosto. Ir akylai saugo, kad neišsprūstų iš rankų.
„Neduok Dieve, kur nors kieme paleisčiau, tai tik uodegos galą spėčiau pamatyti“, – juokiasi.
Egzotiškų gyvių valdos
Jonas tris kartus per dieną „apeina“ savo valdas.
„Daugiau rūpesčių kelia ne patys augintiniai, o gyviai, kuriais jie šeriami. Pelytės, tarakonai, svirpliai, kirmėlės“, – vardija Jonas. Jie auginami specialiose dėžėse. Keliose spurda tuntas mažyčių peliukų, kitose ropoja marmuriniai, amerikietiški, Madagaskaro ar kaukolėtieji tarakonai, trečiose čirpia svirpliai. Iš tikrųjų ne itin jaukus vaizdelis, žvelgiant į stiklinius milžiniškų tarakonų dėžių stogus, kuriuose žiojėja plačios angos (kad oro patektų).
Rodos, tuoj tuoj koks ims ir išsiropš! Tačiau Jonas skuba nuraminti, girdi, stiklas aplink angą išteptas vazelinu. Taigi tarakonas neturi jokių galimybių išropoti iš dėžės.
„Noriu, kad mano augintiniai maitintųsi ekologišku maistu, kuriame nėra chemikalų ir sintetinių medžiagų. Todėl pats tuo maistu ir rūpinuosi. Be abejo, gaila tuos mažus spalvotus peliukus sušerti varanui. Žinoma, galėčiau pirkti gatavą ėdalą, tačiau juk tai būtų tie patys peliukai... tik jau paruošti vartoti. Nežinia, kaip ir kur užauginti, kuo šerti. Gaila, negaila? Juk negaliu pakeisti roplių mitybos įpročių ir pradėti juos šerti, pavyzdžiui, blynais“, – pasakoja Jonas.
Tarantulai
Šalia gražuolių roplių terariumų šildomose spintose daugybėje plastikinių dėžučių gyvena tarantulai.
Pasaulyje tarantulų priskaičiuojama apie 900 rūšių, paplitusių Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Australijoje, Pietų Europoje, Pietų bei Pietryčių Azijoje. Tarantulų kūnas – plaukuotas. Jie užauga nuo 2,5 iki 30 cm dydžio. Žinoma, tarantulams priklauso ir didžiausias pasaulio voras – didysis paukštėda, gyvenantis Amazonijoje. Daugelis tarantulų yra nuodingi. Kai kurių rūšių tarantulai ginasi išskleisdami dilginančius plaukelius.
Jono „kolekcijoje“ – daug įvairių rūšių, dydžio ir spalvų tarantulų. Vaikinas žino visų jų lotyniškus pavadinimus, gyvenimo būdo subtilybes. Pasakoja, kaip su šiais gyviais bendrauti, kaip juos paimti į rankas. Ir tuoj pat tai pademonstruoja, atidaręs savo augintinio „namelį“ – plastiko dėžutę – ir paėmęs tarantulą į delną.
Vorų gyvenimo ypatumai
Jonas pasakoja vorų gyvenimo vingrybes. Voras vorui nelygu. Vieni iš jų gyvena medžiuose, kiti – po žeme, kur jie rausia savo kelius ir guolius. Vieni – ramūs, kiti – itin judrūs.
Vorai yra grobuonys, naikinantys įvairius vabzdžius – uodus, muses ir t. t. Vadinasi, juos reikėtų vadinti naudingais gyvūnais. Tačiau kai kurių vorų įkandimai gali sukelti sunkias ligas, o kartais net būti mirtini. Vienas tokių itin pavojingų vorų – karakurtas. Jo įkandimas gali būti mirtinas ne tik naminiam ar laukiniam gyvūnui, bet ir žmogui. Jaunasis egzotinių gyvūnų globotojas patikina, kad tokių vorų jis neaugina.
Vis dėlto, nejaugi nė kartą gyvūnai neiškrėtė nemalonių staigmenų? Jonas Kiudulas prisipažįsta, jog „smulkmenų“ pasitaikė.
„Visi mano augintiniai yra nuodingi. Vorų toksinai, patekę ant žmogaus odos, ją nudegina arba gali išėsdinti didžiules sunkiai gyjančias žaizdas. Kartą voras mane nestipriai nutvilkė. Jausmas – lyg būčiau nusidilginęs“, – pasakoja. Tačiau tuoj pat primena, kad dėl tokio voro elgesio veikiausiai pats buvo kaltas – galbūt vorą išgąsdino, suerzino, o gal netinkamu judesiu gyvį išėmė iš dėžutės. Ir primena, kad tarantulą į rankas reikia imti labai iš lėto, nedaryti staigių judesių.
„Jie ne puola, o tik ginasi, – sako Jonas. – Kai kurie paskleidžia savo toksiškus plaukelius, kurie, patekę į žmogaus kvėpavimo takus, juos dirgina ir netgi gali sukelti alergiją“. Šiandien jaunasis egzotinių gyvūnų mylėtojas išmano daugelį savo augintinių gyvensenos subtilybių.
Svajoja apie saugų terariumą
Jonas pasakoja apie tai, kaip vorai vilioja pateles. „Patinėlis atlieka savotišką ritualą – šoka viliotinį, – juokiasi vaikinas. – Stojasi ant užpakalinių kojų ir tarsi trepsena, taip kviesdamas patelę.“
Apvaisintos patelės maždaug po 2–6 savaičių pradeda dėti kiaušinėlių kokoną ir jį nešiojasi iš vietos į vietą, reaguodama į drėgmę ir temperatūrą. Daugumos rūšių vorų kokone būna keliasdešimt kiaušinėlių, tačiau kai kurie tarantulai jų gali turėti net 300–700. Voriukai iš kiaušinių išsirita po 3–12 savaičių. Tuomet būtina juos atskirti, t. y. perkelti į atskirus indus ir šerti mažesniais (būtinai!) už juos vabzdžiais.
„Vorai mėgsta šilumą ir drėgmę“, – tikina Jonas. Ir pasakoja, jog terariume, kuriame šie gyviai gyvena, turėtų būti apie 24 laipsnių C šiluma ir 75 procentų drėgmė. Vorai minta tinkamo dydžio vabzdžiais. Pastarieji turi būti ne didesni nei trečdalis ar ketvirtadalis voro kūno dydžio. Jauni vorai maitinami du kartus per savaitę, suaugę – vos vieną kartą per savaitę. Dažniau – prieš dauginimąsi. Prieš išsinėrimą vorai beveik neėda, o po išsinėrimo praėjus 4–5 dienoms jiems reikia „patiekti“ svirplių.
Jonas sako, kad dabar labiausiai jam rūpi įsigyti didelį saugų uždarą terariumą, kuriame gyventų visas vorų desantas. „Vorų pasaulis – labai įdomus“, – šypsosi.
Tikriausiai daugeliui ši vaikino aistra atrodo keistoka? Jonas tikina, jog kiekvienas mūsų turime savo pomėgių ir kiekvienas savaip leidžiame laisvalaikį. Jo aistra – egzotiniai gyvūnai, kurie užima nemažai laiko, teikia didelį malonumą jam ir nuostabą aplinkiniams. Ir prasitaria, kad labiausiai jį džiugina mylimos merginos Ievos palaikymas.