Idealių tėvų nebūna. Ir klaidų pasitaiko visiems be išimties. Dažnai, nenorėdami pakenkti vaikui šiuo momentu, savo pastangomis pakenkiame jo ateičiai. Štai kokias klaidas reikia turėti galvoje, kad ateityje jų nekartotume.
Pirmoji klaida – mes barame savo vaikus
Už ką apskritai juos barame? Tėvų pretenzijų sąrašas – begalinis. Barame už tai, kad vaikas graužia nagus, nepadarė namų darbų, nesusitvarkė kambario…
Kiek egzistuoja žmonija – tiek pat laiko suaugusieji bara savo vaikus. Kai kurie rėkia, kai kurie daro tai monotoniškai ir nykiai.
Paklauskite savęs: „Kai išbaru vaiką – ar pakeičia tai jo elgesį į gerąją pusę?“ Atsakymas vienareikšmiškas – ne.
Nereikia barti, reikia tiesiog perorientuoti vaiko elgesį.
Pavyzdys. Vaikas kramto nagus? Užuot puolę barti ir rėkti, ramiai pasakykite: „Susikišk rankas į kišenes“. Ir vaikas tai padarys. Štai ir negraužia nagų. Poreikio barti nebeliko. Štai taip išsisklaido konfliktinės situacijos, o bendravimas su vaiku tampa konstruktyvus.
Antroji klaida – mes ignoruojame savo vaikus
Šiuolaikiniame pasaulyje visi vienas kitą ignoruoja. Tokia šių dienų kultūra.
Vaiko ignoravimo pavyzdys: plepame telefonu su drauge, o vaikas laksto ir šaukia: „Mama, mama!“ Iš pradžių susierziname, paskui apskritai aprėkiame.
Taip ignoruodamos, užauginsime žmogų, kuris lygiai taip pat negirdės mūsų pačių. Daug kas su tuo jau susidūrė, kai tenka po penkis ir po dešimt kartų kartoti prašymus ar tiesiog kviesti vaiką, o tas nereaguoja (ignoruoja).
Neignoruokime vaiko. Atsakykime jam iš karto, bet kokiu prieinamu tuo momentu būdu. Nuo pat kūdikystės. Jei šiuo momentu negalite prieiti, tiesiog pasakykite: „Aš tave girdžiu, palauk minutėlę“. Jei šiuo momentu esate užimta, parodykite dėmesį kitu būdu, užuot susierzinusi ir atstūmusi. Šitaip neužauginsite vaiko, kuris ateityje negirdės jūsų pačios.
Trečioji klaida – mes skubiname savo vaikus
Daugeliui pažįstama situacija, kai ryte mama skuba į darbą ir skubina vaiką, kuris apsnūdęs maunasi pėdkelnes. Jeigu skubiname vaiką, jis pradeda jaudintis. Jo nervų sistema pradeda dirbti avariniu režimu ir jis viską daro dar lėčiau. Dėl to susierziname dar smarkiau ir sugadinta nuotaika nuo pat ryto – garantuota.
Pastoviai gyvendamas tokiame strese, vaikas užauga išsiblaškęs ir nesugebantis užbaigti iki galo to, ką pradėjo. Užauga nepasitikinčiu savimi žmogumi.
Išmokite neskubinti. Jūsų uždavinys – teisingai apskaičiuoti laiką, atsižvelgiant į vaiko ypatumus.
Ketvirtoji klaida – įkalbinėjimai valgyti
Vaikas turi valgyti tada, kai išalksta. Šiuolaikiniai vaikai apskritai nežino, kas yra tikras alkio jausmas, namai užversti produktais, tame tarpe ir greitu maistu.
Būtina pašalinti iš režimo taip vadinamus užkandžiavimus (sultys, sausainiai ir t.t.). Jie numuša tikrąjį apetitą. Ir labai svarbu leisti vaikui pasijausti alkanam. Tada jis su malonumu pavalgys. Vaikas turi suvokti valgymo procesą sąmoningai, o ne šiaip išsižioti ir kimštis maistą į burną.
Dar vienas momentas. Teisingai maitinti vaiką – tai maitinti be įvairiausių „pramogų“: elektroninių žaislų ar vos ne spektaklių iš tėvų pusės.
Penktoji klaida – perdėta globa
Mums visą laiką atrodo, kad vaikui šalta/karšta, kad jis alkanas ir t.t. Turėdami šeimoje vieną vaiką, mes dažniausiai nusiritame iki hiperglobos. Tuo tarpu tikrasis mūsų uždavinys – nedaryti visko už vaiką, o išmokyti jį daryti tai savarankiškai, išmokyti savikontrolės ir savitarnos. Priešingu atveju vaikai užaugs infantiliais. Jie nesugebės atlikti net paprasčiausių buitinių funkcijų ir bus tikri, kad tai už juos turi padaryti kažkas kitas.
Nevaldykite vaiko kaip roboto. Suteikite jam galimybę būti savarankišku. Idealiu atveju jis turi atlikti konkrečias užduotis pats suradęs jų atlikimo būdus.
Šias penkias klaidas daro netgi patys geriausi tėvai. Paanalizuokite savo elgesį ir pakoreguokite kai kuriuos pedagoginius momentus, jeigu matote, kad ir pačios darote panašių klaidų.