„Vaikas visuomet jaučiasi svarbus ir ypatingas, kai pastebi ženklus, kad jį mylime, gerbiame, išklausome, padrąsiname, kad juo pasitikime ir didžiuojamės, kad žinome ne tik jo trūkumus, bet ir išskirtinius gebėjimus, stipriąsias puses“, – savo knygoje rašo psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė. Tačiau suteikti kiekvienam vaikui asmeninį dėmesį ir prie jo prisitaikyti pamokose – tikras iššūkis.
Devynis žingsnius, nuo ko pradėti, norint pritaikyti personalizuotą mokymą priešmokyklinio amžiaus vaikams, pateikia edukologė dr. Ramunė Burškaitienė, Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto dėstytoja, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistė praktikė, sukūrusi „Šviesos“ išleistą ikimokyklinio ugdymo(si) priemonių komplektą „OPA PA draugai PI KA!“, rašoma pranešime spaudai.
1. Žvelgti į pasaulį vaiko akimis ir būti vaiku kartu su juo – pirmasis žingsnis siekiant personalizuoto mokymo. Seniau suaugusiųjų visuomenė vaikus laikė mažais suaugusiaisiais, tačiau šiandien viskas keičiasi. Šiuolaikinė kultūra suaugusiuosius skatina atsigręžti į vaikų pasaulį, jo tyrumą, įsiklausyti ir bandyti suvokti šio autentiško pasaulio patirtį arba tiesiog kartais pabūti dideliais vaikais.
2. Svarbu parodyti prasmę. Visi esame skirtingi, tad skiriasi ir mūsų mokymosi poreikiai bei polinkiai. Noriai mokomės ne tik to, kas mums puikiai sekasi, bet su malonumu pasineriame ir į tai, ką galėtume vadinti iššūkiais. Siekiant, kad besimokantysis imtųsi iššūkio, būtina viena sąlyga – veikla privalo būti patraukli savo turiniu. Juk noriai mokomės to, kas mums įdomu ir kur matome prasmę.
3. Planuojant ugdymo turinį, kuris atlieptų šiandieninio vaiko poreikius ir lūkesčius, svarbūs du veiksniai. Pirmasis jų – aktualizavimas. Tai principas, reikalaujantis besimokančiajam atskleisti, kuo mokomasis dalykas ar tam tikra veikla yra svarbūs visiems ir kiekvienam.
4. Kitas svarbus veiksnys – kontekstualizavimas – tai principas, reikalaujantis mokomąją medžiagą pateikti besimokančiajam suprantamame kontekste, t. y. užtikrinant besimokančiojo amžiaus tarpsniui būdingus dėsningumus.
5. Ryšys su kasdienybe. Ugdymas turi būti susietas su realiais ir aktualiais dalykais, su tuo, kas svarbu konkretaus amžiaus tarpsnio vaikui, su tuo, kas vyksta ir už ugdymo įstaigos ribų. Mokymasis realiame ir patraukliame kontekste aktyvina mąstymą ir stiprina mokymosi motyvaciją.
6. Motyvacija. Šiandien mokymosi motyvacijos skatinimas tampa aktualus jau ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Ikimokyklinuko motyvacija ir ugdymo(si) pažanga priklauso ne tik nuo jo individualių savybių, bet ir nuo ugdytojų profesionalumo, t. y. to, kaip nuosekliai ir sistemingai pedagogas planuoja ugdymo turinį, ar domisi vaikų kultūra ir jai būdingais dėsningumais, o gal net kraštutinumais (puponautų, smegenistų ar kitų veikėjų epopėja), ir ar geba tas kultūrinės industrijos diktuojamas madas vaikams įkurdinti ugdymo turinyje, taip, kad visa tai ugdytų ne besaikį vartotoją, o sąmoningą ir kūrybingą asmenybę.
7. Gebėjimas veikti. Personalizuotą ugdymą galime prilyginti procesui, kurio pagrindinis ir bene svarbiausias tikslas yra sudaryti sąlygas asmenybei sąmoningai veikti, prisiimant atsakomybę už savo veiklą. Galvojant apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą šį tikslą būtina šiek tiek modifikuoti. Nes čia visų svarbiausia ugdyti gebėjimą veikti, o tik paskui galime kalbėti apie sąlygų sudarymą. Gebėjimas veikti yra visa ko pagrindas. Pirmiausia vaikas turi atrasti save, t. y. suvokti savo amžiaus tarpsniui būdingų socialinių vaidmenų prasmę.
8. Komandinis mokytojų darbas. Pasitelkdami Suomijos pavyzdį galime teigti, kad vien diferencijavimas ir individualizavimas norimo rezultato neduos niekada, jeigu atsakomybė už ugdymo turinio kokybę bus paskirta vienam pedagogui. Mes turime išmokti dalytis atsakomybe. O tai taps įmanoma tik tada, kada komandinis specialistų darbas bus savaime suprantamas dalykas, o ne deklaratyvūs teiginiai.
9. Priemonės. Mokymosi priemonių komplektų tikslas – talkinti tėvams arba pedagogui, planuojant ugdymo turinį ir sudarant individualias sąlygas kiekvienam vaikui patirti ugdymo(si) sėkmę. Leidykla „Šviesa“ priešmokyklinio ugdymo pedagogams išleido integruotą mokymosi priemonių komplektą „OPA PA!“, parengtą pagal atnaujintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. 2015 metais Frankfurto knygų mugėje šis komplektas pelnė sidabro apdovanojimą tarp geriausių Europos mokymosi priemonių. Ikimokyklinio ugdymo pedagogams yra sukurtas kitas ugdymo(si) priemonių komplektas „OPA PA draugai PI KA!“. Tėveliai ir pedagogai taip pat gali sėkmingai naudotis smagiosios edukacijos leidiniais, padedančiais sudominti ir motyvuoti vaikus mokytis, tyrinėti ir patirti pažinimo džiaugsmą.