Kaip jaučiasi moterys ir vyrai gimdykloje?
Apie tai, kaip komfortiškiau gimdyti – vienai moteriai ar drauge su antrąja puse, – pora turėtų susitarti dar iki gimdymo. Atvejų būna įvairių. Vienoms moterims reikalingas besąlygiškas palaikymas, joms norisi bendrauti, kalbėtis, dalintis išgyvenimu. Kitos linkusios susikaupti rimtyje ir vienumoje. Kartais nutinka ir taip, kad iš anksto suderintas gimdymo „planas“ koreguojamas pačioje gimdykloje, priklausomai nuo vyro ir moters patyrimų ir jausmų. Bet kuriuo atveju abu partneriai išgyvena nekantrumo būseną, milžinišką emocijų pliūpsnį.
„Vyras dažniausiai patiria pozityvias emocijas, nors kyla ir natūralūs išgyvenimai dėl moters ir kūdikio. Pasitaiko tokių atvejų, kai būsimi tėčiai „susireikšmina“ labiau nei gimdyvės, tad būsimoms mamytėms tenka raminti ir guosti vyrą. Būna moters pykčio protrūkių, kai šioms kyla noras keistis vietomis, norisi kad sutuoktinis išgyventų tą patį patyrimą ir labiau vertintų, ką reiškia susilaukti vaiko. Retkarčiais moterims suveikia ir „didvyrės“ instinktas, kai nori, jog vyras jomis didžiuotųsi, tad bando nuslėpti, jog kenčia. Taip pat būna vyrų nepakančių moterų patiriamam skausmui, todėl kyla rizika alpti. Tokiais atvejais būsimiems tėveliams rekomenduojama kantriai laukti poilsio kambaryje“, – sako ilgametę praktiką dirbant su šeimomis turinti psichologė Daiva Grikšienė.
Dvi poros – dvi skirtingos patirtys
Indrė, 28 m.: „Pirminis planas buvo paprastas – vyras gimdyme dalyvaus. Atvykus į ligoninę, jaučiausi rami, džiugi nuotaika neapleido iki didžiųjų sąrėmių. Šiems prasidėjus ir prie pilvo prijungtam sąrėmių stiprumo matuokliui rodant vis didesnius skaičius, vyro akys ėmė lakstyti į šalis, jis garsiai kvėpavo, atrodė išblyškęs. Mano prašymus – paduoti vandens, pakišti pagalvę – vykdė atsakingai, tačiau jutau, kad jam sunku. Raminau, laikiau jį už rankos, kartojau, kad man viskas gerai. Sąrėmiams dar labiau sustiprėjus, išbalusio vyro paprašiau palaukti poilsio zonoje. Likusi viena, galėjau labiau susikaupti, tad netrukus prasidėjęs gimdymas praėjo greitai ir sklandžiai. Iškart pagimdžius, akušerė pakvietė vyrą paimti ant rankų ką tik gimusią dukrytę.“
Eimantas, 29 m.: „Gimdymo dienos labai laukiau – buvome sutarę būti kartu. Atvykus į ligoninę, žmoną prijungė prie aparatų. Matavimai, tikrinimai, kvėpavimo ir stūmimo treniruotės prieš gimdymą… Žmonai netenkant vis daugiau jėgų, man pasidarė nepakeliamai sunku matyti ją kenčiančią. Iš visų jėgų stengiausi jai padėti, bet, žmonos veidui vis rimtėjant, mane sukaustė bejėgiškumo jausmas – aš niekuo jai negaliu padėti! Mielai būčiau apsikeitęs su ja vietomis, perėmęs visą skausmą, deja... Tiksliai neprisimenu, kaip tai įvyko, bet prieš pat gimdymą atsidūriau koridoriuje. Mane pakvietė už keliolikos ar dvidešimties minučių – paimti ant rankų ką tik gimusį kūdikį. Jausmo, kurį patyriau laikydamas savo ką tik gimusią dukrą, neįmanoma apsakyti.“
Brigita, 32 m.: „Artėjant gimdymui, daug svarstymų, ar vyrui dalyvauti, ar ne, nebuvo. Tiek vyras, tiek aš norėjome būti kartu ypatingąją dieną. Lankėme specialius poroms skirtus kursus, kuriuose akušerė ne tik supažindino su gimdymo eiga, bet ir su vyro „pareigomis“ gimdymo metu – palaikyti, masažuojant mažinti sąrėmių skausmą, paduoti vandens, nuvalyti prakaitą ir kt. Atėjus gimdymo laikui, įsitikinau – mūsų pasirinkimas buvo teisingas. Būdama su vyru jaučiausi ramiai, saugiai. Sąrėmių metu vyras masažavo, skausmui aprimus ir pajuokaudavome. Artėjant lemiamoms akimirkoms, džiaugiausi, kad yra kam pakviesti gydytoją. Kartu išgyventas vaiko gimimo momentas buvo labai jautri ir suartinanti patirtis.“
Rimas, 33 m.: „Dalyvauti gimdyme tikrai norėjau, nes, nežinodamas, kas vyksta, ir negalėdamas bent santykinai kontroliuoti situacijos, būčiau jaudinęsis dar labiau. Geriau jau būti dalyviu, nei laukti nežinioje. Gimdymo metu rūpinausi, kad nieko netrūktų, stengiausi palengvinti žmonos būseną, praskaidrinti nuotaiką, palaikyti, kviečiau specialistus, kai situacija baugino. Įspūdžiai tik teigiami. Kad ir kaip sunku bebūtų, rekomenduočiau visiems vyrams dalyvauti, palaikyti savo žmonas. Pamatysite, kokios jos stiprios. Dalyvavimas tikrai ne atitolina, o tik sustiprina tarpusavio ryšį. Vaiko gimimo akimirkos pamiršti neįmanoma.“
Gimdymas vyrus veikia ne tik teigiamai
„Artimo žmogaus buvimas gimdymo metu veikia teigiamai: vyro buvimas šalia mažina skausmo pojūtį gimdymo metu, stiprina tarpusavio poros emocinį ryšį, drąsina ir skatina būsimą mamytę“, – įsitikinusi gydytoja ginekologė Inga Gruzdienė.
Tiek gydytojai, tiek psichologai sutaria, kad gimdykloje moteriai vyras labai reikalingas – artimo žmogaus palaikymas ir supratimas lengvina moters patirtį, teikia saugumo jausmą. „Deja, vyro dalyvavimas gimdyme ne visada teigiamai veikia patį vyrą. Dalyvauti gimdyme gali tik emociškai pasiruošę vyrai, turintys žinių apie gimdymo procesą“, – įsitikinusi gydytoja ginekologė.
Anot gydytojos, gimdymo procesui nepasiruošę, bet jį stebėję vyrai vėliau gali turėti psichologinių problemų, tokių kaip kitoks požiūris į savo moterį, pasikeitusi lytinio gyvenimo kokybė, verčianti ieškoti gydytojo psichiatro ar psichologo pagalbos.
Psichologė Daiva Grikšienė mano, jog vyro požiūris į gimdančią moterį daug pasako apie jo būdą ir brandą: „Viskas labai paprasta: gimdymas neigiamai gali paveikti tik tą kategoriją vyrų, kurie nelinkę palaikyti monogamiškų santykių. Vyras, kuris vertina gyvenimo kartu patirtį, kaip bendrystės ir partnerystės dalį, moterį bus linkęs matyti vienodai gražią ir mylimą, nepriklausomai nuo fiziologinio gimdymo proceso vaizdo“. Anot specialistės, kai pora vienodai nusiteikę laukia kūdikio, o jų emocinis tonusas pozityvus – neigiami jausmai neįmanomi.
Vyrų vaidmuo gimdykloje
Vyrų vaidmuo gimdykloje – ne tik stebėti, bet ir aktyviai dalyvauti visame gimdymo procese. Daugiau informacijos apie tai suteikia parengiamieji kursai, taip pat specialūs vaizdo įrašai, literatūra, draugų patirtys. Maža to, moteriai motinystės instinktas yra įgimtas, o vyras savo tėvystės instinktą turi žadinti ir ugdyti. Dalyvaudamas gimdyme, vyras prisiima tėvystės vaidmenį, tampa tėvu.
Partneriai, gimdymo metu būdami kartu, kuria komfortiškesnę ir jaukesnę aplinką, geresnes komunikacijos galimybes. Gimdymo eigoje būsimi tėvai gali palaikyti vienas kitą, juokauti, tartis, konsultuotis ir bet kuriuo metu kviesti pagalbą, bendrauti su medikais. „Svarbiausia yra atminti, jog vyro vaidmuo gimdymo metu turi būti griežtai palaikantis, momentais – reikliai raminantis, kartais – švelniai drąsinantis ar pasireiškiantis tik tyla, tvirtu apkabinimu, šalto vandens stiklinės padavimu, vilgymu drėgnu rankšluosčiu“, – sako psichologė Daiva Grikšienė. „Vyras gali būti pasiruošęs keletą pasakojimų, dėl ko myli savo žmoną, kaip
įsivaizduoja namus, kai grįš visi drauge.“
Vyras gimdyme: už ar prieš?
Gydytoja ginekologė Inga Gruzdienė: „Žinoma, kad už. Tik būtina vyrui pasiruošti ir pačiam norėti pamatyti pirmąsias savo mažylio atėjimo į pasaulį akimirkas. Kaip yra smagu matyti šitiek daug verkiančių vyrų vienoje vietoje! Mieli būsimi tėčiai, yra tik kelios akimirkos gyvenime, kai Jūsų ašaros yra jaudinančiai gražios ir, ko gero, būtinos. Viena jų – tampant tėčiu!“
Psichologė Daiva Grikšienė: „Patarčiau vyrams dalyvauti gimdyme. Buvimas kartu sukuria papildomas komforto galimybes, kai su savo mylimuoju eigoje gali tartis, paprašyti apkabinimo, gero juokelio, o, esant reikalui, kviesti gydytoją. Juolab, kad moteris gimdymo metu ne visada gali judėti nevaržomai.“