- Nesitikėk, kad tavo vaikas bus toks kaip tu ar toks, kokio tu nori. Padėk jam tapti ne tavimi ar tavo kopija, o savimi.
- Nereikalauk, kad vaikas susimokėtų už viską, ką nuveikei jo labui. Tu davei jam gyvybę, kaip jis gali tau už tai atsidėkoti? Jis duos gyvybę kitam, tasai – trečiam, ir tai – nenumaldomas dėkingumo dėsnis.
- Neišliek savo nuoskaudų ant vaiko, kad senatvėje nevalgytum karčios duonos. Nes ką pasėsi, tą ir pjausi.
- Nežvelk į jo problemas iš aukšto. Gyvenimas kiekvienam duotas pagal jo jėgas ir gali būti tikras, kad jam ne mažiau sunku negu tau, o gal net ir sunkiau, nes jis kol kas neturi patirties.
- Nežemink!
- Nepamiršk, kad patys svarbiausi žmogui susitikimai yra jo susitikimai su vaikais. Skirk jiems daugiau dėmesio – niekada negali žinoti, ką mes sutikome šio vaiko pavidalu.
- Nekankink savęs, jei negali ko nors padaryti savo vaiko labui, tiesiog atmink: vaikui mes duodame nepakankamai tik tais atvejais, jei nepadarome visko, ką galėjome ir pajėgėme padaryti.
- Vaikas – ne tironas, kuris užvaldo visą tavo gyvenimą, ne tik mėsos ir kraujo vaisius. Tai toji neįkainuojama taurė, kurią Gyvenimas tau padovanojo, kad išsaugotum ir ugdytum joje kūrybinę ugnį. Tai išlaisvinta mamos ir tėvo meilė, kurie dabar augins ne „mūsų“, ne „savo“ vaiką, o naują sielą, kurią pasaulis jiems laikinai patikėjo.
- Mokėk mylėti svetimą vaiką. Niekada nedaryk svetimam to, ko nenorėtum, kad būtų daroma savam vaikui.
- Mylėk savo vaiką bet kokį – netalentingą, nelaimingą, suaugusį. Bendraudamas su juo – džiaukis, nes vaikas – tai šventė, kuri su tavimi tik laikinai.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją