- Kokia buvo jūsų kūrybos pradžia?
- Kurti pradėjau nuo vaikystės, kai man buvo 6 metai. Mano pirmoji kūrybos guru yra močiutė. Viskas prasidėjo nuo virbalų, siūlų ir mezgimo. Paprašiau močiutės, jog išmokytų mane megzti. Ji buvo labai kūrybinga, naudojo daug spalvų. Kai mama išeidavo į darbą, kartu su močiute dažydavome siūlus. Mano šių metų spalvos man labai primena tas, kurias naudojo močiutė. Vėliau sekė mama. Moterys tuo metu viską darė savo rankomis, nieko nebuvo galima nusipirkti parduotuvėse, bet puoštis juk norėjosi. Na, o pati geriausia mano mokytoja buvo kaimynė, kuri išmokė konstravimo ir nepriekaištingo siuvimo pagrindų.
- Ar atsimenate, kaip atrodė pirmasis jūsų kūrinys?
- Tuo metu brangūs „Wrangler“ ar „Levis“ džinsai buvo prieinami tik tiems, kurie turėjo giminių užsienyje. Deficito laikais mano mamai pavyko gauti lenkiškus „Odra“ džinsus. Tada aš jai pasakiau, jog nevaikščiosiu taip, kaip visi. Dabar prisiminusi šį momentą galvoju, kad ją labai įskaudinau. Gražinti juos atgal buvo nepatogu, o aš pasakiau, jog jų nenešiosiu. Tuos džinsus išardžiau. Nusipirkusi brezentinės medžiagos, uždėjau ant jos iškarpas ir pasisiuvau savo pirmąsias kelnes. Mama tada sakė, kad tokius dalykus daryti gali tik labai geri kriaučiai. Vėliau atsirado paltai, suknelės. Savo paltą nešiojau jau pirmame kurse.
- Kaip apibūdintumėte savo kūrybinį procesą?
- Apibūdinti kūrybą yra praktiškai neįmanoma. Vairuodama automobilį, stovint spūstyse, dažnai save pagaunu žiūrint ne į kelią, bet į debesis. Aš ten matau savo serialą, jo veikėjus, netgi savo rankines ar sukneles. Tai ne jų forma ar spalva, tiesiog vizualizacija. Manau, kad kūrybingas žmogus yra kūrybingas visur, viską mato iki milimetrinių detalių. Jis žiūri į grindinį ir gali ten matyti raides, formas ar ką tik nori. Kūrybos procesas vyksta visur ir negalima jo labai aiškiai apibrėžti. Kūryba vyksta kiekviename žingsnyje, sapne, iš ryto atsikėlus, prausiantis, klausantis muzikos ar žiūrint filmą. Visi šie procesai ir veiksmai yra susiję.
- Iš kur šiandien semiatės įkvėpimo? Galbūt turite kokį specifinį ritualą?
- Specialių ritualų neturiu. Pamedituoti tris minutes ir iškart eiti kurti man atrodo absurdiška. Sakyčiau, tokius žmones galima vadinti disciplinuotais produktoriais, o ne kūrėjais. Kūrėjui labai svarbu neužsibūti tame pačiame taške, atsitraukti nuo kasdienybės bei pajusti atstumą, kuriame jis gali laisvai mąstyti. Dėl to, man reikalingos kelionės. Jos gali būti pačios įvairiausios – nuo piliakalnio Merkinėje iki Niujorko mados savaitės ar geros parodos mieste. Visa tai mane įkvepia.
- Ar ir savo vaikus stengėtės kreipti dizaino linkme, ar leidote rinktis savo kelią?
- Gyvenime aš vadovaujuosi vienu principu: menas ir grožis išgelbės pasaulį. Manau, tėvai daro didžiulę klaidą ignoruodami vienokius ar kitokius vaikų meninius gebėjimus, nuolat jiems aiškindami, kad jų gyvenime pritaikyti nepavyks, todėl, neva, verta mokytis kažką kito. Dėl tokio požiūrio turime daugybę nelaimingų žmonių, kurie savęs tiesiog nerealizuoja galvodami, jog neuždirbs pakankamai pinigų. Mano nuomone, savirealizacija yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime, o menas – puikus būdas to siekti. Tik save realizavęs žmogus jausis laimingas ir sėkmingai susikurs savo buitį.
- Kaip manote, kas įkvepia šių laikų jaunimą?
- Pastebiu, jog šiandien mes be reikalo stengiamės vaikus atitraukti nuo kūrybos ir dizaino. Vaikas kuria nuo pat mažens, kai tik pradeda smėlio dėžėje statyti pilis. Jeigu vaikai nebežaidžia, jie tuo pačiu ir nebekuria. Jaunas žmogus, praradęs savo kūrybiškumą, netenka ir galimybės išreikšti save. Ironiška, kad stengiamės uždirbti visus pasaulio pinigus, išsikeliame sau didelius materialinius tikslus, tačiau vis tiek nesijaučiame laimingi. Savo vaikams linkiu geriausio, todėl visada pabrėžiu kūrybiškumo svarbą. Labai džiaugiuosi, jog mano vaikai pasirinko kūrybinį kelią. Sūnus tapo drabužių dizaineriu, o dukra žengia dainavimo keliu.
- Ką Jums apskritai reiškia dizainas gyvenime?
- Esu nepataisoma estetė, todėl graži forma, aiški linija, spalva ir visumos sudėliojimas man yra viskas. Negaliu ilsėtis aplinkoje, kuri mane erzina. Gerai jaučiuosi tik ten, kur malonu mano akiai – tuomet gerai jaučiasi ir mano siela. Todėl man svarbu, kad estetika vyrautų ir namuose, ir mano mados namuose, ir net automobilyje.
