Magistro diplomą šiemet atsiėmusi Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) absolventė Agnė Antanavičiūtė sukūrė drabužių kolekciją, skirtą vartojimo ir gamybos atliekų mažinimo problemoms spręsti. Originali modelių konstrukcija leidžia gaminti visai be gamybos atliekų, t.y. sunaudojamos visos medžiagos.
Kita KTU MIDF absolventė Akvilė Sveikataitė džinsinio audinio suknelę pagamino mezgant kilpų eilutes, išpjautas lazeriu iš dėvėto džinsinio audinio.
Rankas pakeičia kompiuteris
Pasak šio fakulteto profesorės Virginijos Daukantienės, šiuo metu aprangos pramonė yra suinteresuota pasiūlyti rinkai ne tik madingą, bet ir ekologišką aprangą.
„Tokios aprangos gamybai yra svarbu ne tik panaudoti ekologiškas medžiagas, kurių gamybos metu tausojama aplinka, taupomi energijos ir vandens ištekliai, bet ir naudoti medžiagas racionaliai, mažinant gamybinių atliekų kiekius. Tai vienas iš pagrindinių uždavinių, keliamų aprangos inžinieriams projektuotojams, kurie pastaruoju metu turi galingą technologinę priemonę – kompiuterizuotas projektavimo sistemas“, – sako ji.
Sistemų dėka galima sudaryti ne tik efektyvias gaminio detalių išklotines, reikalingas detalių supjovimui, bet ir virtualiai pasimatuoti pirminius gaminių modelių pavyzdžius, sumažinant ar visai išvengiant eksperimentinių pavyzdžių gamybos.
Inovatyvių aprangos detalių jungimo būdų, tokių kaip klijavimas ar sulydymas, taikymas taip pat leidžia sumažinti medžiagų sąnaudas, nes reikia gerokai mažesnių gaminio jungimo siūlių užlaidų.
Naujas iššūkis mados dizaineriams konstruktoriams – sukurti tokius gaminių modelius, kurių originali konstrukcija užtikrina galimybę gaminti visai be atliekų. Būtent tokią rūbų kolekciją ir sukūrė KTU absolventė.
Seni rūbai gali tapti naujais
Pasak V. Daukantienės, ekologiškumo idėjos skatina keisti tiek gamintojų, tiek vartotojų požiūrį į vartojimą – aprangos gamybos įmonėse diegiami tarptautiniai standartai, keičiamas gamybos procesų valdymas ir įmonės darbo kultūra.
Nepaisant to, vartotojas šiandien vis dar susiduria su problema – jam sunku atskirti, kuris gaminys ekologiškas, o kuris ne, mat nėra vieno, visuotinai priimto ženklinimo. Tokią sistemą sukūrė ir pasiūlė taip pat Aprangos mados inžinerijos programos absolventė Agnė Staniukaitytė.
Ji baigiamajame darbe sukūrė keturių skirtingų spalvų, neįprastos apskritos formos drabužių ženklinimo etikečių komplektą, pagamintą iš ekologiško popieriaus su sėklomis.
Kiekviena iš jų vartotojui suteikia skirtingą informaciją, o pasirinkta žaliava tampa strategijos „Prailgintas gaminio naudojimas“ dalimi, nes panaudota etiketė neteršia gamtos, o tampa nauju augalu.
„Šiandien ypatingai daug išmetama medvilninių marškinėlių ir džinsinio audinio gaminių. Mados dizaineriai siūlo antrinį tokių gaminių panaudojimą – naujo dizaino ir konstrukcijos gaminių projektavimą, pasitelkiant lazerinio supjovimo technologijas“, – sako ji.
Šią problemą savo baigiamuosiuose darbuose taip pat ėmėsi spręsti šio fakulteto absolventės Akvilė Sveikataitė ir Asta Stankūnienė. Pirmoji mergina džinsinio audinio suknelę pagamino mezgant kilpų eilutes, išpjautas lazeriu iš dėvėto džinsinio audinio, o antroji pagamino aksesuarų kolekciją iš dėvėto džinsinio audinio juostelių.
Nauja mada – neskubėti kurti
Kaip alternatyva dabar dominuojančiai greitajai madai, kai rūbai kuriami masėms ir greitai, jau plinta ir lėtosios mados idėjos, turinčios pakeisti aprangos vartojimo įpročius.
Lėtoji mada akcentuoja ne kiekybės, bet kokybės principus, kai kuriami drabužiai, išsiskiriantys savitumu, kilmės originalumu, pabrėžiantys asmens stilių, gyvenimo būdą ir kūrybiškumą. Šios mados filosofija apima ne tik vartojimą, bet ir dizaino kūrimą, gamybą ir gyvenimą geriau.
Pasak KTU MIDF profesorės, ekologijos idėjos aprangos pramonėje išliks aktualios ir ateityje, nes apranga, kaip ir maistas, žmogui visuomet bus reikalinga.