Koks bebūtų skėtis – automatinis ar mechaninis – nesidrovėdami jį išskleiskite ir suskleiskite bent dešimt kartų. Grėsmingai atrodantis ir suirzęs pardavėjas neturėtų nei gluminti, nei baidyti. Savo būsimajam aksesuarui atlikite tikrą testą.
Idealus skėtis turi būti toks:
Karkasas iš tvirto plieno. Pigūs skėčiai išsiskiria karkasu, pagamintu iš minkštų metalų arba plastmasės. Plastikai priimtini tik vaikams skirtuose skėčiuose – nes kai kurių vaikų rankose net ir plienas gali būti nepakankamai tvirtas.
Vienodi stipinai iš chromuoto nerūdijančio plieno turi sudaryti taisyklingos formos kupolą. Staigiai judinant skėtį stipinai turi išlikti nejudrūs, o ne lankstytis. Taip pat stipinai turi būti įtvirtinti grioveliu į viršų, o ne į apačią, kad vėjas neišverstų kupolo į priešingą pusę. Labai jau nemalonu, kai su stichijomis tenka kovoti rankose laikant išsivertusį skėtį. Beje, kuo daugiau stipinų yra skėtyje, tuo tvirčiau laikosi kupolas.
Dar apžvelgsime stipinų ir audinio jungimosi vietas. Audinys prie kiekvieno stipino privalo būti pritvirtintas keliose vietose, per siūlę. Standartiniame skėtyje būna aštuonios dalys. Pakelkite skėtį prieš šviesą ir patikrinkite, ar siūlės yra tvirtos, ar ties jomis nėra eilės smulkių skylučių.
Atkreipkite dėmesį į skėčio viršūnėlę ir stipinų galiukus. Krentanti skėčio viršūnėlė rodo, kad skėtis yra akivaizdžiai brokuotas. O skėčiai-lazdos turėtų būti su žiedu, fiksuojančiu stipinų galiukus, nes kitaip jie nuolat už ko nors kabinsis.
Skėčio medžiaga – kuri geriausia?
Geriausia medžiaga skėčiams nuo lietaus – tai poliamidas, eponažas, poliesteris (neretai imituojantis šilką ar atlasą) arba ponžas (poliesterio rūšis). Tokie skėčiai gali tarnauti ilgiau nei 5-7 metus. Praktiškiausias yra guma dengtas satenas – nuo jo akimirksniu nuteka vanduo.
Šilkiniai skėčiai ir iš atlaso tarnaus ne ilgiau nei dvejus metus. Jie yra labiau papuošalas nei reali apsauga nuo kritulių. Informaciją apie tai, iš ko pagamintas skėtis, galima rasti įsiuve, kuris yra gamybos kokybės rodiklis.
Skėčių kokybė patvirtinama sertifikatais. Skėčiams turi būti išduotas higienos sertifikatas, nes jų medžiaga nuolat sąveikauja su vandeniu. Nuo skėčio nutekantis vanduo gali patekti ant rūbų, odos, į plaukus ar akis. Kai žinote, kad jūsų sveikata nenukentės nuo kokio nors agresyvaus dažiklio, tai ir lietus būna ne toks baisus.
Kaip prižiūrėti skėčius
Išsirinkote skėtį, lengva eisena nužingsniavote gatve, „apiplovėte“ naują pirkinį... Dabar mėgaujatės namų šiluma ir jaukumu. Jūs, be abejo, likote visiškai sausa, o štai naują rudeninį draugą reikėtų išdžiovinti. Štai keletas skėčio priežiūros rekomendacijų.
- Nedžiovinkite skėčio visiškai išskleisto, nes audinys gali prasitampyti ir kitą kartą lyjant bus šiek tiek nukaręs.
- Radiatorius – skėčio priešas. Vieno šalia kito jokiu būdu nestatykite, nes kitaip skėtis gali tiesiog susileisti.
- Gerai išdžiovinkite skėtį. Neišdžiūvęs skėtis gali sugesti ir pradėti leisti vandenį.
- Skėčius galima ir reikia skalbti – pakanka juos sudrėkinti muilinu vandeniu, po to išskleisti ir nuplauti dušu. Skėčio nevalykite acetonu ar dėmių šalinimo priemonėmis, geriau naudokite actą, praskiestą vienodu vandens kiekiu ar tyrele iš skalbiamųjų miltelių.
Štai ir viskas. Tegu nepaslankūs pėstieji sau žirglioja po balas, o mes išdidžia eisena slėpsimės po madingais, gražiais ir kokybiškais skėčiais!