Žvaigždės kūnas vertas geriausio

Šis spindintis akmenukas susuka galvas pasaulio galingiesiems, o ką jau kalbėti apie moteris, ne kartą pasvajojusias apie papuošalą su šiuo brangakmeniu. Ne veltui žodis „deimantas“ kildinamas iš graikiško „adamas“, reiškiančio „nenugalimasis“ - jam atsispirti tikrai sunku.

Sunku būtų surasti užsienio garsenybę, kurios papuošalų dėžutėje nebūtų šių tviskančių brangakmenių. Lietuvos žvaigždės taip pat ne išimtis.

Seksualiausia Lietuvos moterimi tituluojama Jurgita Tvarijonaitė pasakojo, kad jai papuošalai labai svarbūs. Ji tiki brangakmenių galiomis stimuliuoti gerą nuotaiką, energiją, palaikyti sveikatą ar net gydyti ligas.

Jurgitos kolekcijoje deimantų galima rasti ant laikrodžių, apyrankių, bet didžiausia jos puošmena – žiedas su vieno karato deimantu, už kurį gerbėjas italas paklojo nemažą pinigų sumą. J.Tvarijonaitė teigė iš pradžių net nesupratusi, kokios vertės daiktą gauna, o sužinojusi buvo šokiruota. „Jei būčiau žinojusi, kiek jis kainavo, gal net nebūčiau priėmusi“,- kalbėjo ji.

Deimantais gerbėjai lepina ir Džordaną Butkutę. Viešnagės Amerikoje metu ji gavo dovanų apyrankę ir žiedus, puoštus mažais deimantais. Taip pat atlikėjos nosį puošia juvelyro Juozo Jankaus kurtas auskaras su briliantu. Papuošalų kokybei didelę reikšmę teikianti Džordana įsitikinusi, kad bet ko ant savo kūno dėti tiesiog negalima.

Tuo tarpu, pirmojo realybės šou „Dangus“ dalyvis Vaidotas Baumila gali didžiuotis turintis deimantu papuoštą auskarą. Jį jam padovanojo dėdė, kai sužinojo, kad Vaidas pateko į „Dangų“. „Jis turi tokią tradiciją - sužinojęs, kad teks ilgam skirtis su šeimos nariais, ką nors tam žmogui padovanoja. Kai brolis išvažiavo į Ameriką, dėdė padovanojo jam ženkliukus, o man einant į „Dangų“ – šį auskarą. Nujautė, kad išeinu ten ilgam“, - pasakojo Vaidas.

Nors V.Baumila auskarą įsiverti kartais pamiršta ir ausis jau baigia užgyti, tačiau šis papuošalas yra vienas mėgstamiausių. Jis skirtas ne tik pasipuošti, bet ir primena šeimą.

Deimantų rinka Lietuvoje nedidelė

Deimantai aistras kursto jau nuo neatmenamų laikų. Atrasti Indijoje daugiau nei prieš 3000 metų, kaip puiki priemonė pasišviesti, viduramžiais naudoti kaip stebuklingas vaistas, netgi kaltinti, turintys nuodingų savybių, deimantai niekada neprarado savo svarbiausios – dekoratyvinės, puošiamosios prasmės.

Ar populiarūs deimantai Lietuvoje? Bendrovės „Diamonds.lt“ direktorius Saulius Baumyla sakė, kad Lietuvoje žmonės deimantus labai vertina, tačiau, deja, jais domisi dažniausiai tik tie, kurie ruošiasi jų įsigyti. Anot pašnekovo, deimantų rinka Lietuvoje nėra didelė: juos nusipirkti gali sau leisti vos dešimt procentų gyventojų.

Žinoma, jei žmogus išsikeltų tikslą sutaupyti deimantui, tai nebūtų taip sudėtinga, nes jų yra netgi labai mažų - 0,01 karato, tačiau dažniau žmonės ieško kokybiškesnio daikto.

„Aukso centro“ pardavėja – konsultantė Rožė Žilienė pasakojo, kad pamažu papuošalų, taip pat ir nušlifuotų deimantų – briliantų, paklausa Lietuvoje didėja. Tuo galima įsitikinti prieš didžiąsias šventes, Valentino ar Moters dieną. Tuomet, pasak pašnekovės, vyrams tenka laukti eilėje, kad galėtų papuošalu nustebinti mylimąją.

Susiruošę pirštis būsimieji jaunikiai dažniausiai ieško paprasto dizaino, balto aukso žiedo, su vienu, kuo didesniu briliantu, t.y. apdirbtu deimantu. R.Žilienė pataria neapsirikti, nes brilianto dydis nėra vienintelis rodiklis, lemiantis jo kainą. Pirkdami briliantą nepamirškite pasižiūrėti, kokia jo spalva, skaidrumas ir išpjovimas: tik atsižvelgus į visus šiuos faktorius, galima nustatyti tikrąją vertę.

Briliantų kainos svyruoja nuo kelių šimtų iki milijonų litų. Konsultantė pasakojo, kad dažnai žmogus ateina pasiruošęs nusipirkti žiedelį už penkis šimtus litų, tačiau galiausiai įsigyja už kur kas didesnę sumą. Žmonės tiesiog pamato akivaizdų kokybės skirtumą ir žino, kad įsigis daiktą, kuris keliaus iš kartos į kartą.

Vien tik įsigyti deimantą neužtenka – jo grožį reikia puoselėti. Deimantai jautrūs kvepalams, kosmetikai, retkarčiais juos reikia nuvalyti, kad išliktų spindesys. Po gydymosi rekomenduojama nuplauti akmenį šaltame vandenyje, o po to pakrauti energija saulės spinduliuose.

Pigių deimantų nebūna, būna tik klastotės

S.Baumyla patarė lietuviams saugotis prekeivių deimantais užsienyje. „Būna, kad išvyksta žmonės atostogauti į Turkiją ir prisiperka deimantų. Tai didžiulė klaida. Lietuvoje jie nėra brangesni, nei kitur. Tokiose šalyse dažnai įbrukami nekokybiški, sintetiniai brangakmeniai“.

Daug metų akmenimis besidominti, personalinės įmonės „Lazuritas“ savininkė Ona Litvinaitienė patarė pirkti 7-8 metų senumo deimantus. Ji pasakojo, kad maždaug prieš septynis metus Rusijoje buvo atrasta technologija, galinti išgryninti deimantą, kuriame yra priemaišų. Plika akimi to pastebėti neįmanoma, tačiau jei specialistas, tikrindamas deimanto kokybę, įdėtų jį į specialų lizdą, jis bematant sutrupėtų lyg cukrus.

„Diamonds.lt“ direktorius, vertindamas deimantų klastojimo situaciją, palygino ją su pinigų padirbinėjimu: „Čia sukasi dideli pinigai, todėl klastotojai nesnaudžia. Bet vos jie atranda naują deimantų padirbimo technologiją, mokslininkai suskumba atrasti kitą, sugebančią atpažinti klastotę. O tada vėl viskas iš naujo.“

Kaip neapsigauti? Mūsų kalbinti pašnekovai pabrėžė, kad jei perkate deimantą, ypač ne itin gerai žinomoje vietoje, būtinai įsitikinkite, kad jis turi jo kilmę patvirtinantį sertifikatą. Nors R.Žilienė sakė, kad „užtenka vien paimti žiedą su tikru briliantu, kad pajustum, kad tai kokybiškas brangakmenis, kuris net šyla rankose“. Vis gi ji patarė „geriau nerizikuoti ir įsitikinti“.

Populiariausi – baltieji akmenukai

Pasaulyje labiausiai vertinami baltieji, skaidrūs deimantai, tačiau pastaruoju metu šių brangakmenių mėgėjai, jų kolekcionieriai pametę galvas dėl rausvųjų deimantų. Ši rūšis ypač reta, todėl ją gali įsigyti ne kiekvienas.

Lietuvoje rausvųjų deimantų dar nėra, čia pirmąsias pozicijas užima skaidrus, balto atspalvio akmenukas. S.Baumylos teigimu, spalvotieji deimantai sudaro tik vieną šimtąją dalį rinkos. O ir kolekcionierių arba nėra, arba jie nenori skelbtis.

Deimantų gali būti ir juodų. Nuo šviesiųjų jie skiriasi tuo, kad juose yra daugiau priemaišų. Be to, jie nepraleidžia šviesos, tačiau atspindi briaunomis bei plokštumomis, taip suformuodami kitokį matymo efektą. Juoduosius deimantus sudėtinga apdirbti, šlifuoti, todėl jie itin vertinami kolekcionierių.

Gamtoje atrasti deimantą paprastam žmogui beveik neįmanoma. Specialistai įsitikinę, kad mes pro jį praeitumėm, net jei jis gulėtų tiesiai prieš nosį. Jų teigimu, tikrasis deimanto grožis išryškėja tik jį taisyklingai „nugludinus “, nes tik tada jis maksimaliai atspindi šviesios spindulius.