Škotai škotais, o metaforiškai galima pasakyti, kad moters sijonas primena tvirtovę, kurios pagrindiniai vartai yra nuolat plačiai atverti - eikite, kas tik netingite... Šiuo paslaptingumu sijonas ir vilioja vyrus. Dėl ko kyla tokie posakiai, kaip “laksto paskui kiekvieną sijoną” ir pan.
Jei vyrų draugijoje atsiranda moteris su daugiau ar mažiau trumpu sijonu, vyrai nevalingai palydi jos kojas akimis. Vieni vyrai šį savo refleksišką veiksmą slopina, kiti atlieka atvirai. Ir tuo sukelia kai kurių moterų suirzimą: ko čia spoksai ?! Į ką seka natūrali vyrų nuostaba: ”Jei tai tave erzina, tai kam tu savo kojas rodai?”
Reikalas tas, kad moteris instinktyvus seksualumas įtraukia į save gundymus ir viliones. Apie ką moterys dažniausiai negalvoja, nes atlieka šiuos veiksmus automatiškai. Žinoma, užsivilkdama trumpą sijoną moterys dažniausiai paaiškina sau, kodėl tai padaro. Pavyzdžiui taip: ”Mano kojos visai nieko”. Arba: “Aš gražiai įdegusi”. Arba: “Atrodau efektingai”.
Ar tai tik pasiteisinimai ? Ne, ne tik, nes moters “ego” ne tik apsaugo ją nuo seksualinių motyvų suvokimo. Ne, “ego” taip pat atsižvelgia į realią situaciją. Todėl visa tai - ir išvaizda, ir gražus įdegimas, ir estetika - visa tai irgi yra tiesa. Tačiau ne visa tiesa. O visa tiesa tokia: ”Aš dar ir noriu gundyti”. Ką?
Nesąmoningame lygmenyje - bet ką. Tai ne moteris, o gamta per moterį ieško savęs pratęsimo. Į kokią konkrečiai bitę orientuojasi išsiskleidusi aguonos gėlė?
Moteris, atsisakanti nešioti sijoną, greičiausiai irgi sprendžia dviem lygiais: deklaruojamu (sąmoningu) ir nedeklaruojamu (nesąmoningu).
Deklaruojamas lygis yra toks:
- su sijonu jaučiuosi patogiau - galiu išsidrėbti, praskėsti kojas;
- mano kojos ne tokios gražios, kad nešiočiau sijoną;
- nenoriu, kad kas nors su manimi bendrautų dėl seksualiniu motyvų;
- erzina, kai vyrai spokso į kojas.
Visa tai, ką sako ar galvoja moteris, yra gryna tiesa. Tačiau ne visa tiesa. Moters seksualumas, anaiptol nesutampantis su noru mylėtis, neužsnūsta niekada. Tačiau lygiai taip pat yra ir antiseksualumas, apsaugojantis moterį nuo sekso.
Nesąmoningi moters, atsisakančio sijono, motyvai gali būti tokie:
- nenoriu ir bijau intymių suartėjimų;
- bijau smurto, slypinčio už sekso;
- nenoriu išvis būti seksualinis objektas;
- nenoriu jaustis silpnesne, menkesne už vyrus;
- nenoriu sukelti vyrams pagrindo maloniai jaudintis;
- kaip tik labai noriu išlikti seksualine paslaptimi...
Beje, savo genitalinės zonos slėpimas, tarkime dedant koją ant kojos, yra plačiai žinoma kūno kalba. Priimta manyti, kad taip partneriai susikuria nematomą barjerą. Ir jaučiasi saugiau. Tačiau gali būti, kad šis gestas, kaip ir moters kelnės, be žodžių pasako partneriams: ”Pamažinkime seksualinę įtampą”.
Galbūt mūsų protėvių kirkšnyse būdavo stiprius feromonus - apie geismą signalizuojančias kvapnias medžiagas - išsiskiriančių liaukų. Dalykiniai partneriai, užsidedantys koją ant kojos tarsi nuslopina feromoninį poveikį ir duoda suprasti: ”Pasikalbėkime protingai, dalykiškai, be visų šių kvailysčių”.
Žinoma, kalba čia eina apie sunkiai apčiuopiamus dalykus. Tačiau praktine prasme kartais vertėtų pasiklausyti savo sveiko proto, ir, kur reikia didinti, o kur nereikia – mažinti savo seksualinį patrauklumą. O jei kartais sveiko proto klausyti nesinori, pasitikėkime motina gamta.