Tiesa, B.Vėsaitė prisipažįsta dar atitinkanti prekybininkų standartus. Jos dėvimo 42-o dydžio (lietuviškas atitikmuo – 46–48) drabužių dar yra.
„Lietuvos drabužių parduotuvėse lentynos linksta nuo rūbų, skirtų paauglėms arba itin liesoms ir smulkioms moterims, o vyresnėms geriausiu atveju siūlomi klasikiniai maišai, – tvirtino pašnekovė. – Normalaus kūno sudėjimo ar pilnesnė moteris neretai pasijunta apgailėtinai, nes negali įsibraškinti net į didžiausio dydžio sijoną ar švarkelį. Drabužiai turi būti didesni, kad atitiktų moterų kūno matmenis, o ne kūno apimtis turi sumažėti, kad moteris galėtų įsisprausti į drabužius“.
Ji pati aprangą perka neseniai Vilniuje atrastoje lietuviškų drabužių parduotuvėje LU.L.
Z.Žvikienė pasigenda sportinės aprangos
Kolegę visomis keturiomis palaiko Seimo narė Zita Žvikienė. „Žmogus savo svorį privalo koreguoti tik dėl sveikatos, o ne dėl grožio standartų. Didesnio dydžio drabužiai siuvami tik labai „augusio“ amžiaus moteriai, o taip norisi būti žaismingai. Vienintelė išeitis – kulniuoti pas siuvėją. Maniškė nėra brangininkė, bet kiek laiko sugaištu“, – guodėsi pašnekovė.
Drabužius kasdienai parlamentarė perkasi Šiauliuose. Ten yra apkūnioms moterims skirta parduotuvė, bet ir joje modeliai pasiūti pagal vieną kurpalių, be to, brangesni nei kitur. Paprastas, kasdieniškas kostiumėlis jai kainavo per 600 Lt. Politikė dažnai užsuka į „Leliją“, bet retai randa tinkamą rūbą. Jos dydis – 52–54 (pagal lietuviškus standartus).
„Jei esi apkūnus, privalai būti senas. Nėra net normalios sportinės aprangos. Parduotuvėje „Nike“ man pasiūlė pirkti vyrišką palaidinę“, – reziumuoja parlamentarė.
V.M.Čigriejienė drabužius persiuva
Seimo narė Vida Marija Čigriejienė prisipažįsta taip pat drabužius dažniau siuvanti nei perkanti. „Net jei nusiperku gatavą rūbą, jį tenka taisyti. Už taisymą tenka vėl mokėti – mažiausiai 30–50 Lt. Parduotuvės daugiau pelno turėtų, jei nusisamdytų siuvėją, kuri čia pat drabužį pataisytų. O dabar darbą atiduodame privatininkėms. Nežinia, ar jos sumoka valstybei mokesčius“, – kalbėjo pašnekovė.
Parlamentarė dėvi 54 dydžio drabužius. „Tačiau susidaro įspūdis, kad dydžiai mažėja. Kadaise 54 dydis ant manęs kabodavo“, – stebisi V.M.Čigriejienė. Laimė, anot pašnekovės, didelio dėmesio aprangai ji neteikianti, todėl kasdien nevengia apsitempti paprastos „Utenos trikotažo“ palaidinės.
V.Vertelienei patrauklesni liekni žmonės
B.Vėsaitės iniciatyvai pritaria ne visos kolegės.
„Aš pati nuolat stebiu savo kūno svorį ir nemanau, kad būti lieknai yra blogai, – prieštarauja Seimo narė Vilija Vertelienė. – Seime priaugau 5 kg, todėl dabar lakstau palei Nerį. Jei viską sau leisčiau, būtų nekas. Kaip buvusi gydytoja galiu pasakyti, kad tik 5 proc. moterų visai neturi bėdų dėl svorio, visos kitos turi save riboti. Žinoma, galima sakyti: „Gyvenu tik kartą, todėl valgau ką noriu“. Tačiau apkūnūs žmonės jaučiasi blogiau, jų širdis silpnesnė, o ir atrodo prasčiau. B.Vėsaitė pati laksto ir nori sulieknėti“.
Parlamentarė, dėvinti 40-o dydžio drabužius (lietuviškas atitikmuo – 44–46), dėl aprangos sunkumų neturi ir nemano, kad prekybininkus reikėtų versti atvežti didesnių dydžių. „Kaip sakydavo vienas mano dėstytojas: „Reikia šaukšte skylę prasigręžti“, – šypsojosi parlamentarė. Jai mieliausi firmos „Weber“ drabužiai.
K.Prunskienė naudojasi dukrų paslaugomis
Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė taip pat džiaugiasi B.Vėsaitės iniciatyva: „Visas moteris norima pritempti prie vieno dydžio ir jaunatviško stiliaus. O ką daryti, kai moteris su politiniu svoriu įgyja ir fizinį svorį? Parduotuvės nelepina gražia apranga, todėl kostiumėlius paprastai siuvuosi.
Tai trunka ilgai, nes ne visada turiu laiko atvykti pasimatuoti. Daugiausia drabužių prisitaikau iš firmos „Weber“. Dažnai apsilankau Audronės madų salone, kuriame siuvuosi ir asmeniškai. Kasdienai rūbų užsuku į parduotuvės „Iki“, kurioje paprastai perku maistą, antrąjį aukštą“.
Ministrė dėvi 46–48 dydį. Didžiausią šio dydžio drabužių pasiūlą ji randa Vokietijoje. „Pirkti užsienyje beveik perpus pigiau nei rūbą užsisakyti lietuviškame salone“, – teigia K.Prunskienė. Lietuvoje jai apsipirkti padeda dukros, kurios iš pradžių apeina parduotuves vienos, po to vežasi mamą.