Įspūdingo dydžio šiaudinių skulptūrų kūrimas naujamiestiečiams jau tapęs tradicija. Prieš septynerius metus Upytės jubiliejiniam gimtadieniui sukūrę 7 metrų aukščio šiaudinį Čičinską ir išvydę, kaip jis dega, užsidegė idėja sukurti dar ką nors. Tad jau penketą metų originalios šiaudinės skulptūros sudeginamos. Nors šis grožis tik laikinas, jo kūrėjai džiaugiasi turėdami galimybę tai daryti.
Kaip teigė Naujamiesčio dailės galerijos direktorė Vigita Dumbrienė, šiaudus rišo daug kas. Ji net negalinti įvardyti, kiek buvę gaminusiųjų unikalias skulptūras. Į plenerą įsitraukė moksleiviai, amatų klubo nariai, darželinukai, bendruomenės nariai, tam tikslui suburtos komandos.
„Jei neateitume pinti, per tuos likimus nematytume skrendančių paukščių, spalvotų lapų. Nebūtų tos bendrystės“, – ne kartą panašias mintis iš skulptūrų kūrėjų teigė girdėjusi direktorė.
Šiemetė tema sieta su ekologija. Sukurtas pasaulio medis, malūnas, drugelis ir kt. Vienuolikai skulptūrų sukurti sunaudoti septyni standartiniai spudulai šiaudų. Kai kurios skulptūros iškilo į kone vienuolikos metrų aukštį, tad jau sutemus jų deginimas virto įspūdingu reginiu. Skulptūros, kad geriau degtų, iš anksto buvo apipiltos degiu skysčiu. Tos, kurioms sukurti sunaudota daugiau šiaudų, sudegė greičiau.
Šiemet skulptūrų deginimą nuspręsta padaryti kiek kitokį. Jų autorių mintis tarsi galutinai užbaigė etiudai. Aplink tam tikras skulptūras bėgiojo vaikai, vaikščiojo mergelės, malūnininkai su maišais ir kt. Reginys sietas ir su mitologija. Galiausiai nuo Naujamiesčio kapinių pusės atėjo „vėlių“ vora su deglais.
„Nuo to nepabėgsi niekur. Ilgių laikas. Jų metu labai svarbi šventa, apvalanti ugnis“, – aiškino V. Dumbrienė.
Tiesa, skulptūras sukurti planuota kiek anksčiau, tačiau gerokai sutrukdė lietingi orai. Ir pati ugnies misterija pagal pirminį sumanymą turėjusi vykti praėjusį ketvirtadienį, tačiau pažiūrėjus į orų prognozes paaiškėjo, kad tądien numatomas lietus. Tad renginys perkeltas į penktadienį. Nors oras buvo žvarbokas, pažiūrėti, kaip dega skulptūros, susirinko nemažai vietos gyventojų ir svečių.
Pasak V. Dumbrienės, šio reginio žiūrovų niekada netrūksta. Gal tik pirmaisiais metais būta kiek mažiau. Ar kas nors panašaus organizuojama ir kituose šalies rajonuose, ji nežinanti, tačiau tai labai nenustebintų. Mat ši mintis patinka ne vienam. Panašių darbų kūrimu užsiima vienas švedų skulptorius.
„Tai tarsi teatro spektaklis: čia ir dabar“, – citavo jo žodžius V. Dumbrienė.
