Anot Audros Januškevičiūtės, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos neurologės, mūsų paros ciklas susideda iš dviejų dalių: aktyvios-būdravimo fazės ir pasyvios-miego fazės.
„Aktyviąją paros dalį kiekvienas leidžiame pasirinktinai: darbe, sportuodami, bendraudami, užsiimdami protine veikla, fiziškai dirbami kaime, sodyboje - kam ko reikia, kas ką mėgsta ir sugeba. Po bet kokios intensyvios veiklos kiekvienam mūsų reikalingas ramus poilsis, kad atgautume jėgas ir atstatytume tai, ką per dieną išeikvojome. Būtent jėgų atstatymas ir vyksta miego metu, - sako A. Januškevičiūtė. - Organizmas atkuria visą būtiną medžiagų balansą tada, kai nebevyksta protinė ir fizinė veikla. Tuomet vyksta sudėtingi cheminiai procesai smegenyse“.
Normali miego trukmė priklauso nuo amžiaus, aplinkos, individualių žmogaus savybių, organizmo būklės. Paprastai ji svyruoja nuo penkių iki 10 valandų per parą. Daugumai, apie 60 proc. žmonių, užtenka 7-8 valandų miego, apie 8 proc. žmonių pailsi per penkias miego valandas, apie 2 proc. miega iki 10-ties valandų per parą.
„Kiekvieno poreikis miegui yra skirtingas. Tačiau savijauta labiau priklauso ne nuo miego trukmės, bet nuo jo vientisumo, organizmo gebėjimo atsistatyti kitos dienos veiklai“, - sako A. Januškevičiūtė.
Miegas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių: streso, rūpesčių, krūvių, laiko juostų pasikeitimo, žinoma, ir ligų. Apie 30 proc. vyresnių nei 65 metai žmonių kamuoja miego sutrikimai.
Pasak gydytojos neurologės, stebimas tam tikras polinkis į nemigą tarp pirmos eilės giminaičių.
„Nemiga nustatoma tuomet, kai miegas sutrinka daugiau nei tris kartus per savaitę, trunka ilgiau nei vieną mėnesį ir sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą bei darbingumą“, - sako A. Januškevičiūtė ir priduria, jog nemiga didėja su amžiumi, o ja dažniausiai skundžiasi moterys.
Trumpalaikiai miego sutrikimai gali būti sukelti staiga atsiradusių rūpesčių dėl sveikatos, artimų žmonių ligos, darbo pakeitimo, staiga užgriuvusių socialinių, psichologinių problemų. Atslūgus rūpesčiams, atsistato ir miegas. Trumpam miegą taip pat gali sutrikdyti tam tikrų vaistų, tonizuojančių medžiagų vartojimas, skrydžiai iš vienos laiko juostos į kitą.
Nemiga – kitų ligų simptomas
Nemiga gali pasireikšti ir kaip vienas kitos ligos simptomų, pvz, depresijos, demencijos, nerimo sutrikimo, lėtinio skausmo, širdies ligų atvejais.
Anot gydytojos neurologės, širdies ligos dažniausiai pasireiškia krūtinės ploto skausmu, be to, dažniausiai tai įvyksta nakties metu, žmogus ima bijoti, jog gali ištikti širdies infarktas.
„Natūralu, kad apnikus tokioms mintims, sutrinka ir miegas. Nors neretai krūtinės, širdies ploto skausmai būna nulemti pakitimų stubure, o ne širdies kraujagyslėse. Abiem atvejais skausmas išprovokuoja artėjančios nakties baimę, o tuo pačiu - ir nemigą“, - sako A. Januškevičiūtė.
Kartais užtenka tik pakeisti įpročius
Ar reikalingas medikamentinis gydymas nemigos atveju, galima nuspręsti tik įvertinus bendrą savijautą, darbingumą dienos metu, nemigos trukmę, bei nemigą sukėlusius faktorius.
„Nebūtinai tai turi būti medikamentinis gydymas. Jei nėra rimtos ligos, kartais užtektų miego aplinkos, įpročių koregavimo, darbo ir poilsio ritmo sureguliavimo, - sako A. Januškevičiūtė. - Jeigu nemiga tampa nuolatiniu gyvenimo palydovu, sutrikdo darbingumą, sukelia įvairius negalavimus, tampa kliūtimi gerai savijautai, vertėtų apsilankyti pas gydytoją“.
Pasak gydytojos neurologės, esant lengvesniems miego sutrikimams, problemą spręsti padėtų režimas: reikėtų stengtis eiti miegoti panašiu laiku - geriausias laikas užmigti 22-23 valanda, vakarieniauti derėtų likus ne mažiau nei 3 val. prieš miegą.
„Taip pat vertėtų nepamiršti elementarių higienos taisyklių, kad, pavyzdžiui, miegamojo kambario aplinka turėtų būti švari. Vakare nederėtų užsiimti intensyvia protine veikla, nespręskite ir sudėtingų situacijų prieš naktį, juk liaudies išmintis byloja: rytas - protingesnis už vakarą, taigi rūpimas problemas geriau apgalvokite, sprendimus priimkite pailsėjusia galva, - pataria A. Januškevičiūtė. - Duokite laikui laiko. Juk nurimus emocijoms, ir sprendimai būna geresni. Jei nepajėgiate susitvarkyti su užvaldžiusia situacija, vertėtų pradėti mokytis atsipalaiduoti – gali padėti meditacija, jogos pratimai, o galite ir tiesiog nuobodžią knygą paskaityti, išgerti raminančių žolelių arbatos su medumi“.
Kai kurie žmonės įsitikinę, kad užmigti padės taurelė alkoholio. Tačiau, anot gydytojos neurologės, iš pradžių alkoholio poveikis kaip tik būna tonizuojantis, atrodo, kad nuotaika pagerėjo, apima atsipalaidavimo jausmas. Tačiau didėjant išgerto alkoholio kiekiui, keičiasi ir jo sukeliamas poveikis - energijos antplūdį gali keisti agresija, vietoj atsipalaidavimo - atsirasti įtampa, nerimas, taip pat baimė.
„Vartojant alkoholį nesaikingai, esant daugiadieniams užgėrimams, sutrinka normalus būdravimo-poilsio režimas, išbalansuojamas miegas, atsiranda klausos, regos haliucinacijos. Po tokių pojūčių dažnai slegia kaltės jausmas, gali išsivystyti depresija, kartu tai nulemia ir nemigą“, - įspėja A. Januškevičiūtė.