Turkiška pirtis
Turkiškos garinės pirties, dar vadinamos hamamu, sienos būna išklotos akmeninėmis arba marmurinėmis plytelėmis. Lubos dažnai būna kupolo formos, o oras aromatizuotas žolelėmis. Temperatūros režimas turkiškoje pirtyje būna švelnus ir neviršija 55 laipsnių karščio. Šimtaprocentinė drėgmė ištveriama labai lengvai, o garai veikia labai švelniai.
Tokioje pirtyje naudinga apsilankyti po sportinių traumų, tačiau ne ūmiuoju periodu, o vėliau. Turkiškoje pirtyje leidžiama lankytis net žmonėms, sergantiems kai kuriomis širdies ir kraujagyslių ligomis bei nėščioms moterims, tačiau tik pasikonsultavus su gydytoju.
Seansas turkiškoje pirtyje trunka 20 min. arba kiek trumpiau. Po jos naudinga būtų pasidaryti atpalaiduojantį masažą, o dar vėliau – nusimaudyti.
Klasikiniame hamame turėtų būti trys baseinai – šiltas, vėsus ir šaltas. Tačiau šios taisyklės ne visada laikomasi. Jeigu jums prieinamos maudynės tik šiltame vandenyje, iš lėto pereikite prie šalto dušo, jei tik šaltame baseine – prieš tai pastovėkite po šilto vandens srove.
Ypatingų rekomendacijų dėl lankymosi rytietiškoje pirtyje nėra, joje praktiškai galima lankytis net ir du – tris kartus per savaitę.
Ši pirtis itin tinka po rytietiškų treniruočių – jogos, Tai Či mankštos ir pan. Garinė pirtis papildys šiuos užsiėmimus, kaip ir dera rytietiškoms praktikoms, atpalaiduodama ir kūną, ir protą.
Tačiau pora kontraindikacijų turkiškiai pirčiai vis dėlto yra. Nuo jos susilaikykite, jei turite problemų su venomis, sergate ateroskleroze ar turite genetinį polinkį onkologinėms ligoms. Turkiškoje pirtyje negalima lankytis ir sergant uždegiminėmis odos ligomis.
Infraraudonųjų spindulių pirtis
Ši pirtis paremta natūraliomis bangomis, kurias skleidžia infraraudonųjų spindulių lempos. Paprastai tai būna nedidelė kabina, iškalta medžiu. Šios pirties privalumas tas, kad ją galima įsirengti net bute. Optimalia temperatūra joje laikomi 45 – 50 laipsnių karščio.
Veikiamas infraraudonųjų spindulių bangų, kūnas giliai ir tolygiai įšyla. Žmogus gausiai prakaituoja, netekdamas nereikalingų skysčių. Tai puikus būdas išsivaduoti nuo lengvų patinimų, pavyzdžiui, PMS periodu. Infraraudonųjų spindulių šiluma rekomenduojama žmonėms, kenčiantiems nuo chroniško nuovargio ir depresijos.
Seanso trukmė paprastai neviršija pusvalandžio. Po šios pirties rekomenduojamas kontrastinis dušas. Tačiau prieš einant į šią pirtį maudytis nereikia, kad skysčių pasišalinimas vyktų intensyviau. Geriausia šioje pirtyje lankytis kartą per savaitę. Priešingu atveju rizikuosite sutrikdyti termoreguliacijos procesus ir pakenkti širdžiai.
Infraraudonųjų spindulių sauna – nepakeičiamas dalykas atstatant raumenis po intensyvių krūvių. Jei šiandien per treniruotę akivaizdžiai persistengėte, užsukite į šią pirtelę.
Dėmesio! Užsisėdėti šioje pirtyje ilgiau kaip pusvalandį neverta, nes nuo jos kenčia kraujagyslės. Taip pat šios pirties geriau atsisakyti, jei sergama kokiu nors uždegimu.
Rusiška pirtis
Būtent šioje pirtyje galima iki soties vanoti vieniems kitus vanta ir ant karštų akmenų šliūkštelėti vandens, sukeliant šnypščiančių garų šuorą. Temperatūra tokioje pirtyje kartais pasiekia ir svilinančus 80 – 90 laipsnių karščio. Tačiau dėl sveikatos naudingiau apsiriboti 70 – 75 laipsniais karščio.
Lankykitės šioje pirtyje, jei norite išsivaduoti nuo celiulito. Kai būsite gerai išsikaitinusi ir oda bus tolygiai įraudusi, ištepkite ją medumi (jo netepkite, jei oda įraudusi tik taškais. Vadinasi, kai kurios kraujagyslės tebėra susitraukusios ir produktas nesuveiks).
Tuomet išsivanokite vanta. Geriausia naudoti kalnų medaus rūšis: tirštą, neskaidrų šviesiai geltonos spalvos medų. Jis turi daug antioksidacinių savybių, stimuliuoja riebalų skaidymąsi ir teigiamai veikia odos tekstūrą bei reljefą. Jeigu jums rūpesčių kelia sausa oda arba bėrimai, rinkitės gėlių medų.
Maudymosi seansą rusiškoje pirtyje sudaro 3 – 4 užėjimai, trunkantys ne ilgiau 10-ies min. Šioje pirtyje užsidėkite specialią kepurę arba apsivyniokite galvą rankšluosčiu. Tai apsaugos nuo perkaitimo ir padės išsaugoti sveikus plaukus. Per pertraukėles tarp užėjimų pūkštelėkite į vėsų baseiną arba palįskite po vėsiu (20 – 22 laipsnių šilumos) dušu. Prieš seansą venkite maisto. Į šią pirtį rekomenduojama eiti vieną ar du kartus per savaitę.
Dėl didelės drėgmės rusiška pirtis rekomenduojama sergant gerklės ir plaučių ligomis. Ji taip pat nepakeičiama persirgus bronchitu, plaučių uždegimu, tonzilitu, rinitu (kitaip tariant, peršalimo ligomis). Sporto klube tokia pirtis gali papildyti kardiotreniruotes.
Dėmesio! Oras rusiškoje pirtyje yra drėgnas ir karštas, taigi sukelia didžiulį krūvį širdžiai ir plaučiams, todėl sergant vidaus organų ligomis geriau rinktis lengvesnes pirčių rūšis. Jokiais būdais nebandykite savo galimybių iki paskutinės ribos: jei pajutote, kad pradeda skaudėti galvą arba ji ima suktis, seansą nedelsiant nutraukite. Eiti į šią pirtį draudžiama sergant venų varikoze, bronchine astma ir sunkiomis cukrinio diabeto formomis.
Suomiška sauna
Ši pirties rūšis jus pasitiks sausu oru ir temperatūra iki 100 laipsnių karščio, kas, žinoma, daro įspūdį. Saunos paprastai būna iškaltos liepos arba pušies lentelėmis, todėl jose tvyro pakankamai malonus kvapas.
Suomiška sauna idealiai tiks karščio mėgėjams. Joje rekomenduojama lankytis sergant lėtiniu cistitu (išskyrus paūmėjimo periodą), artrozėmis, turint polinkį peršalimo ligoms.
Vieno seanso metu į šią pirtį einama iki keturių kartų daugiausia po 10 min. Pirmą kartą patariama būti trumpiausiai ir sėdėti ant žemiausios pakylos, kur temperatūra būna šiek tiek žemesnė. Vėliau kaitinimosi laiką galima po truputį ilginti ir įsitaisyti aukščiau. Nepamirškite užsidengti galvą ir nusiimti papuošalus, kad jie įkaitę nenudegintų odos.
Suomiškos saunos geriau nesirinkti intensyviai sportuojant – ji ir taip organizmui suteikia nemažą krūvį, kuris prilygsta pilnavertei treniruotei aerobikos salėje. Prieš seansą galima pasivaikščioti lauke vidutiniu tempu arba negreitai pasivažinėti dviračiu, po pirties – ramiai paplaukioti baseine. Lankytis šioje saunoje pakanka kartą per pusantros – dvi savaites.
Kitaip negu rusiškoje pirtyje, saunoje negalima naudoti vantos, nes galima nusideginti. Taip pat pavojinga viršyti temperatūrą – galima sutrikdyti baltymų apykaitą, kraujotakos ir virškinimo sistemas ar tiesiog perkaisti. Į suomišką sauną draudžiama eiti nėščioms moterims bet kokiu nėštumo periodu.