Seksas
Tame yra kai kas paradoksalaus: komiko talentas karts nuo karto leidžia vyrams nusitempti moterį į savo lovą, tačiau jau būnant horizontalioje padėtyje geriau vertėtų patylėti. Visa tai dėl to, kad prieš tave sėdinti moteris restorane ir ta pati dama esanti tavo miegamajame yra dvi visiškai skirtingos būtybės. Asmens įžeidumo riba būnant lovoje yra žymiai mažesnė. Atspėti, kokia replika privers ją nusijuokti, o kuri nugramzdins į bedugnę depresiją, taip pat sudėtinga kaip ir laimėti kazino. Todėl verčiau nė nepradėti. Galų gale, istorijoje yra daugybė pavyzdžių, kuomet aštrus pasisakymas pavertė pirmąjį artumo žingsnį paskutiniu, tačiau nėra nė vieno, kada problema tapo humoro nebuvimas lovoje. Bent jau aš niekada negirdėjau, kad moterys skųstųsi, jog „seksas buvo geras, tačiau kažkoks nejuokingas...“
Žinoma, ilgalaikiai santykiai paverčia moteris labiau atspariomis vyrų humoreskoms. Nors... ką aš čia bandau apgauti. Netgi netrumpoje santuokoje esančiai žmonai nebus malonūs juokeliai apie jos anatomijos išskirtinumą, intymią šukuoseną ar jos būdą naudotis vibratoriumi. Tačiau pats griežčiausias tabu – tai, kaip ji atrodo ir elgiasi orgazmo metu. Jei tu ir toliau nori, kad moteris jį pasiektų padedama tavęs, protingiau yra nekreipti dėmesio į tą faktą, jog piko metu partnerė pradeda rėkti garsius „Taip!“ ir rodyti įvairias veido išraiškas, tarsi tu būtum egzorcistas.
Beje: saviironija lovoje – taip, įmanoma. Tačiau tik homeopatinėmis dozėmis. Vyras, kuris be juokelio nesugeba užsidėti prezervatyvo – greičiau apgailėtina, nei linksma.
Jos problemos
Kaip vienas išminčius pasakė: „Tas, kuris niekada nejautė gailesčio mylimajam, tas niekada nepažino meilės“. Skirtingai nei vyrai, moterys nemano, kad gailestis yra kažkas gėdingo ar žeminančio. Priešingai, būtent toks elgesys – apkabinti, pabučiuoti ir pašnabždėti: „Na, nieko tokio mažuti...“ – mums atrodo vienintelis teisingas poelgis, kuomet susiduriame su nusiminusiu žmogumi. Nenuostabu, kad virkaujančių moterų ši vyrų bendruomenėje priimta schema nepaliečia: paversti juokeliu ką nors, kad tik pakelti ūpą nuliūdusiam ir leisti suprasti – neverta dėl to liūdėti. Gink Dieve nedaryti to paties su mergina, kurią atleido nenaudėlis viršininkas, nubaudė policininkas ar užliejo nelemtas kaimynas! Humoras apie jos problemas nesumažins įtampos, o greičiau atvirkščiai, pakels į aukščiausią lygmenį. Todėl, kad ji nuspręs, jog tu bejausmis niekšas, kuriam svarbu tik pasijuokti, o į jos problemas tau nusispjaut.
Beje: nenumanai, kodėl prabangus anekdotas nepavyksta ir kai mergina verkia, ir kai ji gerai nusiteikusi? Britų mokslininkai nustatė, kad humoro jausmas susijęs su testosterono lygiu organizme ir vyrų juokeliai merginoms atrodo pernelyg grubūs ar agresyvūs. Taigi, jei tu nori užkariauti moteriškąją kompaniją savo humoru, mokykis juokauti švelniai. Na, arba nežinau... skaldyk anekdotus sunkiaatlečių būryje - su jais daug paprasčiau rasi bendrą kalbą.
Jos išvaizda
Nedidelės apklausos metu išaiškėjo apie ką, moterų akimis, vyrams nederėtų su jomis juokauti: „Neskaitant figūros?“. Kas įdomu, jog tarp respondenčių buvo ir apkūnių, ir liesų, ir, mano požiūriu tobulos figūros savininkių. Išvada šiuo atveju pati peršasi: visoms yra nemalonu girdėti juokus apie savo išvaizdą. Viena yra be galo susirūpinusi dėl savo plačių klubų, kita – dėl ryškių raktikaulių, dar kita dėl to, kad jos tarpelis tarp dantų ją daro panašią į bebrą. Bet kokie juokeliai, susiję su figūra, svoriu, kūno sudėjimu yra lyg vaikščiojimas minų lauke. Niekada nežinai, kada paliesi skaudžią temą.
Be to, moterys dažnai įsigudrina kompleksuoti dėl to, dėl ko tu jų vietoje didžiuotumeisi (didelė krūtinė, ilgas kaklas, pėdos dydis kaip pas Uma Thurman ir pan.). Todėl taisyklė čia tik viena: apie jos išvaizdą, kaip apie velionį – arba tik gerai, arba nieko visai.
Beje: tu kaip inteligentiškas vyras privalai ignoruoti vonioje esančius jos skustuvėlius, pincetą, suktukus, plaukų dažus su sidabro jonais, nagų dildes, savaiminio įdegio kremą, masažuoklį ir kitus moteriškus dalykėlius. Tavo juokeliai apie moterų priemones atrodyti geriau, apie tai, kas ji yra – kišimasis į jos saugomą privačią erdvę. Vienas mano pažįstamas džiaugsmingai pastebėjo, kad mergina pašalino ūsiukus virš viršutinės lūpos, pradėjo nekaltai ją vadinti Volodka. Kuomet mergina pagaliau išsiaiškino, iš kur ši pravardė (užuomina: filmas „Briliantinė ranka“), ji mirtinai įsižeidė.
Jos „ex“
Kad ir kiek mergina spyriotųsi kalbėdama apie tai, koks silpnaprotis yra jos „ex“, tavo juokeliai į jo daržą bus priimti priešiškai. Taip, jis – nevykėlis, bet tai jos nevykėlis (nors ir praeityje), o tu neturi teisės jį vadinti žeminančiai. Moterų logikos keliai yra neištirti: užtenka tau leptelėti – „jis buvo toks asilas, kad dėl jo nužudymo bus teisiamas jo žudikas už brakonieriavimą“, ir ji (nepatikėsi!) bus apimta užuojautos ir ims jį ginti. Tai įvyksta automatiškai, dėl kažkokio visiškai iracionalaus impulso ir 99 proc. atvejų tikrai ne todėl, kad mergina vis dar myli savo „ex“ (nors tau bus sunku išvengti tokių minčių).
Beje: apie savo buvusias taip pat neburnok. „Tai štai kaip, reiškia, jis negražiai kalbės ir apie mane, jei mes išsiskirsim?“ – padarys išvadą mergina ir prevenciškai įsižeis.
Visi juokeliai SMS žinutėse
Psichologai neleis sumeluoti: abi lytys skirtingai suvokia ir apdoroja informaciją. Jums, berniukai, yra svarbūs faktai ir logika – tai yra tai, apie ką kalbama. Moteris tradiciškai iš pradžių domina emocinė klausimo pusė (intonacija, veido išraiška, pašnekovo balso tembras ir t.t.) – tai yra tai, kaip yra sakoma. Nenuostabu, kad juokeliai siunčiami SMS žinutėje, kuomet nėra matomas veidas ir negirdimas balsas, moterų dažnai lieka nesuprasti. O jei moteriai yra kažkas nesuprantama, pirmoji natūrali reakcija – nuoskauda dėl to, kuris privertė ją pasijusti kvaiša. Trumpiau tariant, drauguži, tu vėl iškrenti.
Beje: taip, ko gero, piktnaudžiavimas šypsenėlėmis tikrai erzina. Bet velniop tas dvejones! Arba tu duodi signalą „laikas juoktis!“ (šypsenėle), arba susilaikai.
Nėštumas
Visuomenėje moterys yra laikomos kaip būtybės iš kitos planetos. Taigi, nešiojanti palikuonį moteris – tai ateivis kube. Ir juokeliai su ja ne tik kad blogi, bet ir griežtai draudžiami. Kad ir kokius būsimos motinos trūkumus bematytum (nesustojantis ašarų liaukų veikimas, miegas vairuojant, bandymas paruošti pietus vien tik iš morkų, tavęs išsiuntimas naktį pirkti braškių, Vokietijos maršo dainavimas kovos metu), kelti jai juoką – tai piktžodžiavimo apogėjus. Slapta filmuoti draugę ir įkelti video į internetą taip pat ne pati geriausia idėja. Tau iš tiesų neduota žinoti, kas su ja vyksta. Ji savyje augina naują gyvybę – patikėk manimi, tai velniškai sudėtingas užsiėmimas, ir tu būsi paskutiniu niekšu, jei pradėsi lavinti savo aštrialiežuvio įgūdžius vietoje to, kad jaustum švelnumą ir pagarbą. Ypatingas dalykas – ironiškos replikos apie pasikeitusią figūrą. Taip, galimas daiktas, kad kai kurių nėštumo etapų metu moterys atrodo šiek tiek...hm... neproporcingai. Be to, mes patys kartais save vadiname „begemotais“ ar „lėktuvų angarais“. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad turi teisę taip vadinti kitus.
Beje: PMS periodas – kažkas panašaus į miniatiūrinį nėštumą. Bent jau kalbant apie galimus sąmonės traukulius ir juokelių nesupratimą ir nepriėmimą.
Jos „bendravimas“ su technologijomis
Neneigsiu: moterys, susidurdamos su technologijomis, kartais turi sunkumų. Daugelis jų renkasi kapituliacijos kelią – atseit, aš kvailelė ir atsisakau suprasti, kaip atidaromas variklio dangtis, todėl, mielasis, tvarkykis su viskuo pats. Apie tokias „dezertyres“ ne nuodėmė ir paironizuoti – pačios prisiprašė. Tačiau yra ir tokių asmenybių, kurios įdėmiai skaito dulkių siurblio naudojimosi instrukciją, pastoviai šturmuoja kelių policiją ir žino apie kondensatą karbiuratoriuje. Ir kasmet tokių merginų skaičius auga. Bet kokia seksizmo apraiška (tame tarpe ir anekdotai apie blondines, palyginimai su ginkluotomis beždžionėmis ir kita liaudies kūryba, įžeidžianti moteris) joms yra kaip buliui raudonas skuduras. Netiki, kad viskas rimta? O tu pabandyk jai pasakyti tokią frazę kaip „taranka (džiovinta žuvis) – tai ne žuvis, o moteris prie vairo...“. Kad ir kiek buferių moteris būtų sulaužiusi, joje netrukus pabus nuožmi feministė, kuri nepraleis progos užminti ant tavo ego.
Beje: moterų prigimtis – pagoniška. Iš čia kyla įprotis įvairią techniką vadinti vardu kaip, pavyzdžiui, „debesėlis“ ar „pomidoriukas“. Ir juoktis iš to, kaip jau žinome, nevalia ir netgi pavojinga.
Kulinariniai sugebėjimai
Tiksliau, jų nebuvimas. Taip jau istoriškai susidėliojo, kad geriausiais virėjais yra laikomi vyrai, tačiau virtuvėje puodais barškina moterys. Ir jums verčiau nesikėsinti į mūsų kulinarinę hegemoniją, kad ir juoko forma. Taigi, kodėl moterys taip jautriai reaguoja į juokelius šia tema? Ogi todėl, kad visuomenės sąmonėje yra įsirėžusi mintis: mokėjimas gaminti – tai kai kas įgimto. Gimei moterimi? Reiškia turi mokėti pagaminti salotas „Mimoza“ ir mėsą prancūziškai netgi užrištomis akimis. Nemoki?! Vadinasi esi kažkokia nekokybiška, netikra moteris. Tikiuosi aiškiai tau sakau, kad savo aštriais anekdotais kaip „šeimininkei geriausiai pavyko šprotai“ tu palieti rimtą vidinį klausimą. Tuomet ir gauni atitinkamą reakciją. Kaip tas vyras, kuris eilinį kartą ėjo vakarieniauti, padovanojo savo merginai knygą „Nuodų ir mikstūrų gaminimas smalsiems“. Ir tai buvo paskutinis dalykas, kurį jis padarė. Ne, mergina, žinoma, jo nenunuodijo (nors tokių minčių buvo...), o paprasčiausiai išvarė jį. Tačiau, galimai, tai jam išgelbėjo gyvybę.
Beje: ne tik maisto gaminimas, bet ir jo įsisavinimas – ne pati tinkamiausia tema juokauti. Mano pažįstamų tarpe yra nemažai moteriškos lyties atstovių, kurios gali pilnavertiškai ir nuoširdžiai pavalgyti tik vienumoje. O viskas dėl to, kad daugeliui moterų tai toks pat intymus procesas kaip ir bikinio zonos depiliacija. Todėl juokeliai apie gerą apetitą greičiausiai įžeis nei kad nudžiugins merginą.