Vienas tokių – amerikiečių pilotas Tommy Fitzpatrickas, kurio ne visai blaivūs nusileidimai nugrimzdo į užmarštį, tačiau juos naujam gyvenimui vėl prikėlė leidinys „New York Times“. Tommy Fitzpatrickas du kartus nušvilptą lėktuvėlį tupdė pačiame Niujorko centre. Abu kartus jis nusileido neįtikėtinai siaurose nusileidimo vietose, tamsoje, po visą naktį trukusio gėrimo Manheteno smuklėse. Abu kartus T. Fitzpatrickas turėjo mokėti baudas už tokį netinkamą savo elgesį.
Pirmąjį skrydį jis įvykdė 1956 m., rugsėjo 30 dieną, apie 3 valandą nakties – tuomet jam buvo 26 metai. T. Fitzpatrickas pavogė vieno variklio lėktuvą iš Teterboro oreivystės mokyklos, esančios Naujajame Džersyje, išskrido be šviesų ir radijo kontakto, ir nusileido St. Nicholas aveniu. „The New York Times“ pavadino šį skrydį „puikiu nusileidimu“ ir pridūrė, kad šis nusileidimas daugelio yra vadinamas „oreivystės žygdarbiu“.
Antrasis skrydis buvo įvykdytas 1958 m. spalio 4 dieną, apie 1 valandą nakties. Pilotas dar kartą pavogė lėktuvą iš Teterboro oreivystės mokyklos ir šį kartą nusileido priešais „Yeshiva“ universiteto pastatą, esantį Niujorko 187-oje gatvėje. Laikraščiuose buvo pranešta, kad T. Fitzpatrickas iššoko iš nusileidusio lėktuvo apsirengęs pilku kostiumu ir pabėgo, tačiau kiek vėliau sugrįžo.
T. Fitzpatrickas policijai sakė, kad antrajam skrydžiui jis ryžosi po to, kai baro apsauginis nepatikėjo jo pasakojimu apie nusileidimą St.Nicholas aveniu. O pirmasis skrydis, kaip prisipažino T. Fitzpatrickas, buvo atliktas susilažinus bare.
„Jis susilažino su kažkuo bare, kad galės grįžti į barą iš Naujojo Džersio per 15 minučių, – sakė Jimas Clarke'as, 68 metų vyras, kuris gyveno netoli tos vietos, kurioje pirmą kartą nusileido T. Fitzpatrickas ir prisimena matęs lėktuvą gatvėje. – Tikriausiai jis norėjo nusileisti Džordžo Vašingtono aukštosios mokyklos kieme, tačiau naktį kiemas nebuvo apšviestas, taigi jam teko leistis St. Nicholas aveniu.
Po pirmojo skrydžio T. Fitzpatrickui buvo skirta didelė bauda, kuri buvo sumažinta po to, kai lėktuvo savininkas atsisakė pateikti skundą. Taip pat pilotas buvo apkaltintas dėl miesto administracinės teisės pažeidimo, kuri draudžia nutupdyti lėktuvą gatvėje. Tą kartą T. Fitzpatrickas gavo tik 100 dolerių baudą.
Tačiau po antrojo nusileidimo teisėjas Johnas A. Mullenas nuteisė pilotą 6 mėnesius kalėti. Teisėjas jam pasakė: „Jeigu būtum tinkamai nuteistas pirmąjį kartą, tikriausiai antrą kartą to nebūtų nutikę.“
Samas Garcia, būdamas vaikas, matė lėktuvą, nusileidusį 191-oje gatvėje. Pasak jo, jeigu tai įvyktų šiandien, T. Fitzpatrickas būtų palaikytas teroristu ir ilgam atsidurtų už grotų. „Maniau, kad kas nors lėktuvą ten atvežė ir tai tebuvo pokštas, nes neįsivaizdavau, kaip žmogus gali nusileisti tokioje siauroje gatvėje“, - prisiminė Samas Garcia.
Po antrojo skrydžio T. Fitzpatrickas policijai sakė, kad turėjo piloto licenciją, tačiau ši buvo sustabdyta po pirmojo skrydžio ir pilotas niekada jos neatnaujino, nes „nenorėjo daugiau skraidyti“.
Tuo metu, kai T. Fitzpatrickas tupdydavo lėktuvus Niujorko centre, jis gyveno Naujajame Džersyje ir mėgdavo lankytis Fredo Hartlingo baruose – pašėlęs pilotas buvo geras Fredo Hartling brolio draugas. Pasak jo, pilotas buvo charizmatiškas nuotykių mėgėjas.
Fredas Hartlingas teigė, kad T. Flitzpatrickas „įvykdė stebuklą“, nutupdydamas lėktuvą tokiomis aplinkybėmis. „Lėktuvas nusileido gatvėje, kurioje buvo žibintai ir automobiliai, sustatyti abiejose gatvės pusėse, – sakė jis. – Stebuklas! Turėtum būti didžiu pilotu, norėdamas nutupdyti lėktuvą taip arti jų.“
T. Fitzpatrickas mirė 2009 metais, sulaukęs 79 metų. Jam skirtame nekrologe, kurį išspausdino vietos laikraštis, buvo rašoma, kad per Korėjos kare jis, tarnaudamas jūrų pėstininku, už nuopelnus gavo apdovanojimą. Grįžęs į Ameriką nuotykių ieškotojas 51 metus dirbo vamzdynų prižiūrėtoju, išaugino tris sūnus.