Atvėrus 200-ojo kambario, esančio „Castello” viešbutyje, duris, matyti tie patys Emilijos-Romanijos vaizdai, ir galima pastebėti, jog kambario dekoras mažai tepasikeitė nuo 1994 metų: vis dar kabo lašo formos veidrodis, yra įmontuotas radijas, kabo 4 dalių Kinijos peizažo paveikslai, puošiantys miegamojo sieną.
Priešingai nei slapta kapavietė San Paulo Morumbi kapinėse, šis kambarys tapo Senos fanų sentimentaliu garbinimo objektu, per 2 dešimtmečius praturtinusiu dievaičio mistiškumą. Prieš 21 metus „Formulės 1“ žymiausias čempionas praleido savo paskutiniąją naktį šiame kambaryje.
Lemtingą vakarą A.Senna buvo išsiblaškęs ir neramus. Sidas Watkinsas, 26 metus dirbęs vyriausiuoju komndos gydytoju, pamena, kaip brazilas guodėsi ir verkė ant jo peties dėl Rolando Ratzenbergerio mirties (33 metų austrų lenktynininkas žuvo balandžio 30 dieną per kvalifikacinius važiavimus), įvykusios Imolos Villeneuve posūkyje važiuojant 195 km/h greičiu. Lenktynininkas Martinas Brundle buvo apsistojęs tame pačiame viešbutyje Castel San Pietro Terme, 10 mylių atstumu nuo senojo Romos kelio, kai Sena grįžo. „ Mačiausi su Ayrtonu lifte, jis akivaizdžiai buvo nusiminęs. Kalbėjomės trumpai, jis neatrodė laimingas”, – sako M.Brundle.
A.Sennos niekas negalėjo nuraminti, jokie įprastiniai ritualai. Jis reguliariai užsukdavo į masažo procedūras pas Josefą Lebererį, savo fitneso trenerį, tačiau tą kartą apsiėjo be jo. J. Lebederio gimtadienio proga A.Senna išėjo pavakarieniauti į „Trattoria Rompagnola”, vieną kukliausių Piazza Acquaderni viešbučių, tačiau popietės tragedija užgožė visą šventę. Visada griežtai pabrėždamas vairuotojo saugumą, A.Senna buvo susirūpinęs dėl San Marino „Grand Prix” įvykusios žūties.
Prieš R.Ratzebergerio avariją Rubensas Barrichello, geras draugas ir bendratautis, patyrė siaubingą avariją penktadienio pratybų metu, kai „Variante Bassa” posūkyje jo „Jordan” atsitrenkė į tvorą, ir vairuotojas prarado sąmonę. Apsiblausęs ir su ašaromis akyse A.Senna, prisimindamas R.Ratzenbergerį, buvo įsitikinęs, jog kažkas autodrome „Enzo e Dino Ferrari” tikrai vyko ne taip.
Frankas Williamsas, jo komandos vadovas, mėgino viską paaiškinti. Jis buvo apsistojęs 100-ajame kambaryje, tiesiai po A.Sennos kambariu, ir buvo palikęs laiškelį po A.Sennos durimis, kurioje minėjo, kad norėtų pasikalbėti, kai jis grįš po vakarienės su J. Lebederiu. Luisa Tosoni, viešbučio savininkė, pamena: „Žinau, kad jis tą naktį grįžo į savo kambarį ir ketino eiti miegoti. Tuomet jis nulipo žemyn susitikti su Franku, ir, manau, norėjo jam pranešti, jog neketina dalyvauti lenktynėse – taip jį sukrėtė dienos tragedija. Pamačiusi jį pamaniau, kad A. Senna stiprus galėjo būti tik vairuodamas. Kitu atveju jis pasirodė kaip labai šiltas žmogus – švelnus, dosnus ir labai jautrus”.
Ayrtonas Senna. AP/Scanpix nuotr.
A.Senna nebuvo emociškai pasirengęs lenktynėms. Bet jis turėjo dalyvauti. 1994 metų „Williams” automobilis kėlė nepasitikėjimą, ypač po staigaus posūkio Brazilijoje ir susidūrimo Japonijoje, kas atsiliepė A. Sennos vardui, kai jis pradėjo karjerą Europoje.
Komandos draugas Damonas Hillas prisimena, kokios nuotaikos tvyrojo A.Sennai perėjus iš „McLaren“ į „Williams“: „Žodis „pirmyn” kūrė neįtikėtiną atmosferą. Automobilis nebuvo toks, kokio A. Senna norėjo, jis buvo susirūpinęs ir abejojo jo galingumu. Jį slėgė įtampa – Ayrtonas norėjo atidaryti laimėjimų sąskaitą savo naujoje „Williams“ komandoje. Tvyrojo įtampa, kurią buvo sunku pakelti”.
Pagal S.Watkinso teoriją, kriščioniškai auklėtam ir slepiančiam savo fatališką požiūrį į mirtį A.Sennai R.Ratzenbergerio autoavarija priminė jam apie jo paties mirtingumą. Tačiau M.Brundle, A. Sennos bendraamžis bei vienuolikos sezonų priešininkas, matęs A. Sennos charakterio ypatybes, tiki, jog jis niekada neketino pasitraukti iš „Grand Prix”. „Būdamas vairuotoju, supranti, kad žmonės žūsta, – sako M.Brundle. - Jei jis būtų labai nusiminęs, nebūtų lipęs į automobilį sekmadienį. Tavo širdis yra sutverta vairuoti automobiliams. Esmė yra tokia, kad tu grįžti, o po to vėl lipi”.
Privatus pokalbis su F.Williamsu pakeitė nuotaiką. A.Senna save guodė pasižadėdamas, jog laimėjęs Imolos trasoje, kur jis jau ne kartą triumfavo, R.Ratzenbergo garbei išskleis Austrijos vėliavą. Jį taip pat nuramino pokalbis su mylimąja Adriane Galisteu, 21 metų modeliu, kuri pasakė pasitiksianti jį oro uoste kitą naktį, kai jis atskris į jų antruosius namus Algarvėje. Sprendžiant pagal viską, A. Senna nuėjo miegoti jei ne ramus, tai bent jau kažkiek nusiraminęs.
Kai išaušo rytas Romanijos krašte, A.Sennos 1 mln. dolerių vertės lenktynių diena prasidėjo, kai komandos kapitonas Owenas O’Mahoney paskambino pasiteirauti, kada jam užsukti paiimti jo lagaminus ir įkelti juos į privatų lėktuvą. Spinduliuojanti pavasario saulė A.Sennai kėlė ramybę, jis netgi persimetė keliais žodžiais su Alainu Prostu, kuris jį laikė savo mirtinu priešu – ir tai negalėjo nestebinti.
Ayrtonas Senna. Legendinis važiavimas Doningtono trasoje
11 val. ryto vykusio saugos instruktažo metu Bernie Ecclestone'as paprašė tylos minute pagerbti žuvusio R. Ratzenbergerio atminimą. A. Senna, atsinaujinus ankstesniems pojūčiams, sielvarto ir nuostabos apimtas, ėmė ašaroti sedėdamas kambario gale.
„Ayrtonas buvo labai susirūpinęs, - vėliau paaiškino jo sūnėnas Bruno. - Buvo aišku, jog tą savaitgalį automobilai nebuvo tinkamos konfigūracijos. Jis suvokė, kad lenktynių trasa nebuvo saugi.“
Tokia nuojauta perteikta dokumentalisto Asifo Kapadio 2010 metais susuktoje juostoje „Senna”, pasakojančioje apie jo gyvenimą. Tačiau M.Brundle, susipažinęs su savo priešininko makiavelistišku braižu, teigia, jog tada visuoment vyrauja ypatingai savanaudiškos varžytuvės. „Kartu su Ayrtonu egzistavo paradoksalus elgesys, - sakė jis. Jis užjaučia nlaimės ištiktus, tačiau keista yra tai, lenktynių trasoje jis gali būti pirmas, kuris sukels avarinę situaciją ar išstums tave iš trasos“.
„Turėjau itin keistą incidentą 1993 metais Moncoje, kai jis padarė klaidą atsitrenkdamas į mane iš galo - tuoment varžėmės dėl finalinio trejetuko. Jis susirūpino, pamatęs, kad kludė mane, tačiau sužinojęs, jog nesu rimtai sužeistas, persimainė į atšiaurų, visą apskaičiuojantį tipą. Jis vairuodavo širdimi, protas atlikdavo antraeiles pareigas. Ayrtonas nebuvo kvailas, tačiau buvo įsitikinęs, jog „Formulės 1” lentynėse visi buvo prieš jį. Jis buvo emocijų valdomas vyrukas. Turėjo Dievo duotą dovaną lenktynių trasoje, tačiau už jos ribų buvo gana sudėtingas žmogus”.
Ikilenktyninis nerimas jau tvyrojo „Williams“ garaže, A. Sennai nebūdingos abejonės dar labiau darė atmosferą slogesne. Staiga nutraukdamas pokalbį su mechanikais puolė įtariai apžiūrinėti bolidą, nuolat žvilgčiojo galinio sparno pusėn. Jis buvo paniuręs, tai pastebėjo buvęs jo viešųjų ryšių vyriausiasis atstovas Betise'as Assumpcao: „Buvo matyti, jog jis nenorėjo tądien lenktyniauti.”
D.Hillas, vairuojantis tos pačios firmos automobilį, interpretavo A.Sennos elgesį kaip senbuvio metodą, kuriant asmeninį energijos lauką aplink save. „Ikilenktyninio laiko metu man neišėjo suartėti su Airtonu, - pasakoja D.Hillas. - Žmonės duodavo jam erdvės pabūti su pačiu savimi. Jis laikydavosi atstumo. Niekada neturėjau galimybės užmegzti ryšio kartu su šiuo vyruku. Buvau nepaprastai sujaudintas žinios, jog būsiu jo komandos bendražygis, nes tikėjausi iš jo daug išmokti. Bet tam nebuvo lemta įvykti.”
Jei A. Senna iš tiesų slėpė baisingą nujautimą to, kas neišvengiamai artėjo, neilgai trukus jo abejonės išsisklaidė. Jam pradūmus į pirmąjį kampą, iš priekinės „pole” pozicijos galiniuose vaizdo veidrodėliuose buvo matyti į šalis skriejančios nuolaužos: „Lotus” komandos nario Pedro Lamy bolidas įsirėžė į „Benetton” nario JJ Lehto lenktyninio automobilio galą, kuris sustojo ir blokav kelią jau pačioje starto linijoje. Daugybė perspėjimų iškėlus geltonąją vėliavėlę, pasikartojantis saugos automobilio išvažiavimas į trasą vertė A. Senną svarstyti, ar šio savaitgalio niūriausios „Grand Prix” varžytuvės nebus kažkokiu būdu prakeiktos.
Trys baisios avarijos, viena iš jų nusinešusi Rolando Ratzenbergerio gyvybę: siaubą keliantys įvykiai Imola trasoje pernelyg dažnai kartojosi, jog tai būtų palaikyta tik sutapimu. Pirmomis nervingomis minutėmis, bolidams laikantis nurodytų pozicijų, mintys neturėjo apsistoti ties įvykiais. „Esi lenktynininko rimties būsenoje, kurioje numatyta atitinkama veiksmų eiga, -aiškina D. Hillas. - Pavadinkime taip, jog „jei taip nutiks, griebiamės plano B“.
Senos atveju, planas B buvo paprastas. Čempionato metu po dviejų lenktynių jis atsiliko nuo M.Schumacherio 20-čia taškų. Jo užduotis buvo aiški: norėdamas įrodyti pranašumą prieš vokietį, jis privalėjo atskleisti žmogaus ir technologijos jungties galimybes.
Tik keletas trasų, lekiant visu greičiu, galėtų būti tokios pat bauginančios kaip Imola trasa. Nuo Tamburello kreivės posūkio, taip pat plaukų smeigtuko formos trasos kampo Tosa taške, tęsiant painiu posūkiu Acqua Minerale, baigiant dvigubu į kairę kampu Rivazza punkte. Tai buvo per tris mylias viena nuo kitos nutolusios nuoseklios atkarpos, itin ankšti apsisukimui kampai ir staigūs aukščio pasikeitimai. Naujo starto metu A. Senna kaip pašėlęs prasiveržė visais trasos ruožais. Jo apvažiuoto rato laikas buvo 1 min. ir 24.887 sekundės, kurį iki lenktynių pabaigos sugebėjo pralenkti tik du lenkytininkai – tai buvo neeilinis žygdarbis, pasiektas šaltomis padangomis ir pilnu baku degalų.
Pasakojimo apie A.Sennos tragediją tęsinį skaitykite rytoj, liepos 22-ą dieną portale www.vyriskai.lt