„Užeini į kavinę, padavėjai, žmonės prie staliukų, jeigu vienas kitas sėdi, iškart žiūri su baime akyse. Gatvėje vėl tas pats. Ko gero Lietuvoje kito tokio miesto su tokia įtampa nebuvo arba aš nežinau“, – tuometinę situaciją Panevėžyje prisimena buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.
Atkuriamosios dokumentikos filmų cikle „Nematoma Lietuvos istorija“ nebus mėgaujamasi žiaurumu. Filmo herojai – ne nusikaltėliai, o kriminalinės policijos ir prokuratūros pareigūnai, kurie negailėdami jėgų dirbo kelerius metus, kad pelnytos bausmės sulauktų Panevėžio „tulpinių“ gaujos nariai.
„Mūsų techninis apginklavimas, jeigu palygintume su žemdirbyste, tai mes su kolegomis iš kriminalinės policijos tuo metu dirbome su kauptukais“, – apie amžių sandūroje vykusį tyrimą pasakoja generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis.
Aiškindamiesi garsiausius „tulpinių“ gaujos nusikaltimus – prokuroro G. Sereikos nužudymą, verslininko G. Kiesaus pagrobimą, policininko S. Piskunovo ir prokurorės V. Kazlauskaitės sušaudymą – pareigūnai daug ką darė pirmą kartą.
Kriminalistai nemiegodami paromis analizavo iš mobiliojo ryšio bokštų plaukiančius duomenis, kai dabar šį darbą akimirksniu atlieka kompiuteriai. Pirmą kartą buvo panaudoti psichologinio nusikaltėlių portreto modeliai, dėl šios bylos buvo keičiami įstatymai. Pareigūnams net teko kurti metodus, kaip aptikti prieš kelerius metus miškuose paslėptus nužudytų žmonių kūnus.
„Kartais pagalvoji, kad medalius laimėjusius krepšininkus mes pasitinkame ant rotušės. Pareigūnams reklamos nereikia, jie atlieka savo pareigą, bet šis dokumentinių filmų ciklas tegul bus įvertinimas žmonėms, kurie padarė didelį darbą“, – sako filmo idėjos autorius, pirmas Lietuvos kriminalinės policijos vadovas Alvydas Sadeckas.