Jis buvo vyriausiasis Dubajaus šeicho Mohammedo bin Rashido Al Maktoumo sūnus – simpatiškas karališko kraujo vakarėlių liūtas su jam numatoma šviesia ateitimi. Tačiau rugsėjo pabaigoje 33-ejų metų šeichas Rashidas buvo palydėtas į savo paskutiniąją kelionę.
Nors oficiali mirties priežastis yra širdies priepuolis, jau ilgą laiką aukštuose Emyratų sluoksniuose buvo kalbama apie šeicho Rashido besaikį narkotikų ir steroidų vartojimą bei dažnus apsilankymus reabilitacijos klinikose, rašo britų leidinys „Daily Mail“.
Rashidas vienu metu buvo tapęs labai svarbiu veikėju Emyratų visuomeniniame gyvenime, tačiau paskutiniais savo gyvenimo metais vis mažiau reikšdavosi ir šalyje, kurią kažkada turėjo valdyti, tapo vis tylesne ir mįslingesne asmenybe.
Rashidas gimė 1981 metais. Jis buvo Dubajaus valdovo, šeicho Mohammedo ir vienos iš jo žmonų, Hind bint Maktoum bin Juma Al Maktoum, sūnus. Jo tėvas, kuriam dvi žmonos pagimdė 24 atžalas, yra modernumo puoselėtojas, Dubajų iš dulkėmis nusėto miestelio pavertęs dideliu ir spindinčiu metropoliu.
Didelių prekybos centrų ir visuomet spindinčios saulės lepinamas Dubajus virto įtakingu miestu. Šeichas Mohammedas pavertė Dubajų vienu iš didžiausių turistų traukos centrų artimųjų Rytų regione.
Šeichas Mohammedas turi „Godolphin“ žirgyną, tad dažnai lankosi žirgų lenktynėse, tarp jų – ir karališkose Askoto lenktynėse Didžiojoje Britanijoje.
Įdomu, kad priešingai nei šeichas Mohammedas, viena jo žmonų Hind bint Maktoum bin Juma Al Maktoum yra beveik visiškai nematoma visuomenėje. 53 metų moteris yra savo vyro pusseserė bei augina dvylika jo vaikų. Būdama 17 metų ji ištekėjo už savo būsimojo vyro, o jų vestuvės buvo pirmasis viešas Dubajaus renginys, kainavęs daugiau nei šimtą milijonų JAV dolerių.
Skirtingai nei jaunesnioji šeicho Mohamedo žmona, Jordanijos princesė Haya, Hind bint Maktoum bin Juma Al Maktoum nusprendė gyventi tradicinį arabišką gyvenimą pagal religinį ir socialinį islamo „Purdah“ mokymą, todėl natūralu, jog mažai rodosi viešumoje.
Visgi „Purdah“ negaliojo šeichui Rashidui. Jis savo akademinę karjerą pradėjo prestižinėje mokykloje, skirtoje berniukams iš labai kilmingų šeimų. Vėliau jis persikėlė į Didžiąją Britaniją, kur studijavo koledže, rengiančiame kariuomenės pareigūnus. Baigęs mokslus 2002 metais jis grįžo į Dubajų ir tapo labai svarbiu viešu asmeniu, kuris užėmė daug svarbių pozicijų ir buvo kelių pelningų verslo planų iniciatorius. Jis taip pat įkūrė kelias įmones, tarp jų ir vieną stambiausių investavimo firmų Dubajuje „United Holdings Group Dubai“.
Kaip ir jo tėvas bei broliai, šeichas Rashidas mėgo žirgų lenktynes. Jis įsteigė savo žirgyną „Zabeel Racing International“. Turint milžinišką, beveik 2 milijardų dolerių biudžetą jam nebuvo sunku savo žirgyne auginti ir varžyboms ruošti net 428 žirgus. Jis taip pat domėjosi motosportu, o 2006 metais Azijos žaidynėse savo šaliai laimėjęs du aukso medalius, netgi tapo nacionaliniu didvyriu.
Visgi mažiau nei po metų Rashidas visiškai dingo iš viešumos ir 2008 metais buvo paskelbta, kad jis neteko karūnos paveldėjimo teisės – ji atiteko jo trečiajam broliui, šeichui Maktoumui bin Mohammedui Al Maktoumui. Niekada nebuvo iki galo aišku, kodėl įvyko tokie pokyčiai – vienintelis oficialus paaiškinimas buvo, kad „šis žmogus yra labiau tinkamas tokioms pareigoms“.
Tačiau tokio paaiškinimo neužteko Emyratų aukštuomenei, o vėliau žinia buvo paskleista ir per diplomatinius ryšius. Daug kas paaiškėjo dėka CŽV konsulo Deivido Vilijamso parašytos notos, kuri, kaip ir tūkstančiai kitų dokumentų, buvo nutekinti „WikiLeaks“. Ši pažyma iš arti parodė, kas tuo metu dėjosi karališkuose rūmuose.
Manoma, kad šeichas Rashidas paveldėjimo teisės neteko dėl padėjėjo nužudymo biure. Nors niekada nebuvo tiksliai išaiškinta aukos tapatybė, daugelis artimoje aplinkoje buvusių žmonių mano, jog tokia nelaimė galėjo įvykti dėl vadinamojo „steroidų įtūžio“ – tuo metu šeichas Rashidas vartojo daug steroidų, kas galėjo sukelti nemažai elgesio sutrikimų.
Vėliau Saudo Arabijos sostinėje Rijade pasirodė dar vienas diplomatinis pranešimas, šį kartą - generalinio konsulo Martino Quinno. Jame buvo kalbama apie epizodus iš karališkų puotų, kuriose sekso orgijos ir besaikis narkotikų vartojimas buvo įprasti dalykai. Tokie vakarėliai buvo rengiami nuolatos, tačiau prie jų galėjo prisijungti tik labiausiai pasiturintys. Konsulas taip pat pridūrė, kad hašišo bei kokaino vartojimas šiuose aukštuomenės sluoksniuose buvo laikomas įprastu dalyku. Identifikuota, kad tarp vakarėlių dalyvių buvo Emyratų princai, tarp kurių įsipainiojęs ir Rashidas.
Nors įtartinai paslaptingi Dubajaus karališkieji rūmai nekomentavo apie narkotikų problemą, dar vienas įdomus įvykis atsitiko 2011 metais, kuomet šeichas Rashidas atsisakė Jungtinių Arabų Emyratų Olimpinio komiteto prezidento posto dėl „per didelio darbo krūvio“.
Tačiau nepriklausomai nuo to, ar gandai dėl narkotikų priklausomybės buvo tiesa, jauno žmogaus mirtis pačiame jėgų žydėjime visuomet išliks baisia tragedija.