Iš visų karinės galios tipų, kariuomenės yra nenuginčijamai svarbiausios paprasčiausiai dėl to, kad žmonės gyvena sausumoje ir tikėtina, jog taip gyvens ir ateityje. Garsus politologas yra pastebėjęs: „Kariuomenės, kartu su jas palaikančiomis karinėmis oro ir jūrų pajėgomis, yra svarbiausias karinės galios rodiklis šiuolaikiniame pasaulyje.”

Taigi, kariuomenės yra svarbiausias veiksnys vertinant valstybės karinę galią. Bet kaip mes galime nuspręsti, kurių tautų kariuomenės buvo pačios galingiausios savo laiku? Pagal sugebėjimą užtikrintai laimėti mūšius bei pagal tai, kokiu mastu jos dominavo kitų valstybių atžvilgiu. Tai sausumos karinės galios funkcija, nes tik kariuomenės galėdavo turėti tokią kontrolę. Puslapis nationalinterest.org išrinko šešias visų laikų galingiausias karuomenes. 

 
Romėnų kariuomenė


Romėnų kariuomenė didingai užkariavo Vakarų pasaulį per kelis šimtus metų. Šios kariuomenės privalumas buvo atkaklumas, sugebėjimas grįžti kovoti vėl ir vėl netgi akivaizdžiai pralaimint kovą. Romėnai tai pademonstravo Pūnų karo metu, nepaisant išteklių ir žinių trūkumo, jie sugebėjo nugalėti kartaginiečius naudojant laukimo ir netikėto puolimo taktiką (išlaipinant kariuomenę pačioje Kartaginoje).

Romėnų kariuomenė suteikdavo savo kariams daug motyvacijos kovoti ryžtingai ir su atsidavimu. Nepasiturintiems kariams buvo žadama žemė. Žemvaldžiams tai reiškė brangios nuosavybės apsaugą bei papildomo turto įsigijimą, o kariuomenės pergalės užtikrindavo Romos saugumą.
Visos šios privilegijos skatino romėnų karius kovoti atkakliau, moralė taip pat turėdavo nemažos įtakos kariuomenėje. Lygiai taip pat svarbus buvo multilinijos sudarymas, kuris padėjo romėnų kariuomenei mūšio metu papildyti naujais kariais fronto liniją. Tokiu būdu išvargę priešai priešai būdavo greičiau nukaunami. Romėnų kariuomenė, dažnai vadovaujama puikių karo vadų, taip pat pasižymėdavo mobilumu, o tai leisdavo turėti puolimo pranašumą prieš paprastai gynybos taktiką pasirinkusius priešus.

Galiausiai maždaug trijų šimtų metų laikotarpyje Roma iš regioninės Italijos išsiplėtė ir tapo Viduržemio jūros ir ją supančių žemių šeimininke. Romėnų legionai — romėnų kariuomenės divizijos, kurias sudarė profesionalūs kariai, tarnavę 25 metus — buvo gerai apmokyti ir gerai ginkluoti, dislokuoti imperijos strateginėse vietose, kėlė baimę priešams. Romėnų kariuomenė, nepaisant kai kurių nesėkmių, iš tikrųjų neturėjo sau lygių konkurentų savo stiprybe aplinkinėse teritorijose.

Mongolų kariuomenė

Mongolai (tuomet, kai jie pradėjo savo žygius, tai buvo apie milijoną žmonių turinti tauta) pradėjo savo užkariavimus 1206 metais, sugebėjo užkariauti ir pavergti daugumą Eurazijos teritorijų per šimtą metų, nugalėdama kariuomenes ir tautas, kurios turėjo dešimtis, o gal net ir šimtus kartų daugiau karių nei mongolai. Ši tauta iš esmės buvo nesustabdoma jėga, kuri atsirado atrodytų iš niekur, ketindama dominuoti Artimuosiuose Rytuose, Rusijoje bei Kinijoje.

Mongolų sėkmė priklausė nuo daugelio strategijų ir taktikų taikytų Čingischano, kuris įkūrė Mongolų imperiją. Svarbiausi mongolų karių bruožai buvo mobilumas ir ištvermė. Visų pirma, klajokliškas mongolų gyvenimo būdas leido jų didelei kariuomenei judėti dideliais atstumais per trumpą laiko tarpą, išgyvenant bei maitinantis gyvulių bandomis bei arklių krauju.

Iš tiesų, mongolų judrumas labai priklausė nuo didelio pasitikėjimo arkliais. Kiekvienas iš mongolų raitelių laikydavo tris ar keturis arklius tam, kad jie būtų žvalūs ir nepervargę. Lankais ginkluoti raiteliai mongolams suteikė įvairių pranašumų prieš pėstininkus mūšio metu. Toks judrumas, griežta disciplina taip pat leido mongolams naudoti novatorišką taktiką, pavyzdžiui, „smok ir bėk” atakas ir Žaibo karo (Blitzkrieg) tam tikrą primityvią formą.

Mongolai taip pat taikė terorą, atlikdami tyčines dideles žalas bei nuostolius jų nugalėtiems priešams tam, kad palaužtų būsimų priešų moralę.

Osmanų kariuomenė 

Osmanų kariuomenė savo klestėjimo metu užkariavo didžiąją dalį Vidurio Rytų, Balkanų bei Šiaurės Afrikos teritorijų. 1453 metais ji užkariavo vieną iš labiausiai neįžengiamų pasaulio miestų — Konstantinopolį. Penkis šimtus metų tai buvo iš esmės vienintelė imperija iki 19-ojo amžiaus sugebėjo atsilaikyti prieš visus savo kaimynus. Kaip Osmanų kariuomenei tai pavyko?
Osmanų kariuomenė pradėjo naudoti patrankas ir muškietas anksčiau už savo priešus, kurių daugelis vis dar kovojo su viduramžių ginklais. Tai jai suteikė lemiamą pranašumą, kai imperija dar tik kūrėsi. Patrankų pagalba buvo užimtas Konstantinopolis ir nugalėti persai bei Egipto mameliukai. Vienas pagrindinių osmanų privalumų buvo specialūs elitiniai kariai – janičarai. Jie nuo pat jaunystės buvo mokomi būti kariais, todėl būdavo labai ištikimi ir efektyvūs mūšio lauke.

Vermachtas

Po užsitęsusių Pirmojo pasaulinio karo padėčių be išeičių, Antrajame pasauliniame kare Vokietijos nacių armija (Vermachtas) šokiravo Europą ir pasaulį nusiaubdama didžiają dalį Vidurio ir Vakarų Europos per keletą mėnesių. 1941 metų pabaigoje atrodė, jog Vermachtas sutriuškins ir milijoninę Sovietų Sąjungos armiją. 

 
Nacių kariuomenė galėjo atlikti šiuos didelius karo žygius naudodama novatorišką Blitzkrieg koncepciją: naujos technologijos, išvystyta komunikacija, greitis, netikėtumo faktorius. Tiksliau kalbant, šarvuoti ir mechanizuoti pėstininkų padaliniai, palaikomi oro pajėgų, galėjo smogti priešų linijoms ir apsupti jas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, priešininkų pajėgos dažnai būdavo taip sukrėstos ir pasimetusios, jog sugebėdavo tik minimaliai pasipriešinti.

Vykdant Blitzkrieg atakas, buvo reikalingos gerai apmokytos pajėgos, kurių Berlynas neabejotinai turėjo. Istorikas Andrew Robertsas pastebėjo, kd „vokiečių kariai ir generolai gerokai aplenkė britus, amerikiečius ir rusus tiek puolime, tiek ir gynyboje beveik viso Antrojo pasaulinio karo metu.“

Vis tik išteklių ir darbo jėgos nepakankamumas lėmė nacistinės Vokietijos žlugimą. .

Sovietų kariuomenė


Sovietų kariuomenė (dar žinoma kaip Raudonoji armija) labiau nei kuri kita buvo atsakinga už Antrojo pasaulinio karo įvykius. Iš tikrųjų, Stalingrado mūšis, kuris baigėsi Vokietijos kariuomenės nokautu, yra visuotinai minimas kaip esminis lūžis Europoje Antrojo Pasaulinio karo metu.
Sovietų Sąjungos pergalė kare ir jos sugebėjimas gąsdinti likusią Europą ateinančius keturis dešimtmečius po karo pabaigos turėjo mažai ką bendro su pažangiomis technologijomis ar išmone kare (iš tiesų, Stalino karinė lyderystė buvo apgailėtina, ypač prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, kuomet buvo repsruota daugybė talentingų karininkų). Sovietų kariuomenė buvo karinė jėga, labiausiai pasižyminti savo milžinišku dydžiu, vertinant žemės plotą, gyventojų skaičių bei pramonės išteklius. Žymus nacistinės Vokietijos istorikas Richardas Evansas aiškino: „Atsižvelgiant į Sovietų Sąjungos skaičiavimus, Raudonosios armijos nuostoliai siekė daugiau nei 11 mln. karių, per 100 tūkst. orlaivių, daugiau nei 300 tūkst. artilerijos pabūklų ir apie 100 tūkst. tankų bei savaeigių ginklų praradimų. Kiti šaltiniai karo nuostolius įvertino kaip dar didesnius ir nurodo net 26 mln. karių netektį.“

Be abejo, buvo atvejų, kuomet Stalinas demonstravo karinę išmonę, kuomet kariuomenei vadovauti buvo paskirti gabūs karvedžiai. Be to, reikia nepamiršti ir sovietų konstruktorių, sukūrusių tokį šedevrą kaip tanką T-34. Vis dėlto, tai nebuvo esminiai veiksniai nulėmę Sovietų Sąjungos sėkmę. 

Išskyrus branduolinius ginklus, Sovietų kariuomenė Šaltojo karo metu mažai kuo tesiskyrė nuo jos priešininkių. 

JAV kariuomenė

Per didžiąją dalį savo istorijos JAV vengė turėti didelę kariuomenę. Jungtinės Valstijos vadovavosi šiuo modeliu Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, didindamos kariuomenę karinio konflikto metu, o karui pasibaigus ją ženkliai sumažindama. JAV kariuomenė efektyvi tapo XX amžiaus pradžioje, o jos įsitraukimas į Pirmajį bei Antrajį pasaulinius karus padėjo subalansuoti jėgas kartu su sąjungininkais. JAV taip pat sutriuškino Saddamo Husseino kariuomenę 1991 metais Kuveite bei 2003 metais Irake.

Nors ir ne tokia didelė kaip Sovietų Sajungos, JAV kariuomenė yra gerai apmokytos, aprūpintos pažangiausiomis technologijomis, o taip pat remiama didžiausiomis pasaulyje oro bei jūrų pajėgomis.