„Gloriavale“ sektą dar 1969 metais įkūrė evangelikas Neville'as Cooperis, kartu su žmona ir dešimtimi vaikų palikęs Australiją ir persikėlęs į Naująją Zelandiją.
1991 metais, norėdamas, kad jo įkurta bendruomenė galėtų priimti daugiau narių, Neville'as Cooperis nuošalioje vietovėje prie vaizdingo Haipuri ežero įsigijo žemės. 1995 metais „Gloriavale“ įkūrėjo vardas pateko į kriminalines kronikas – po to, kai jis buvo apkaltintas trijų 12-19 metų merginų seksualiniu išnaudojimu, jam teko metus praleisti kalėjime. Tačiau bendruomenė nuo savo lyderio nenusisuko, priešingai, jis ir toliau lieka nenuginčijamu autoritetu.
Ekscentriškai pagarsėjusioje bendruomenėje yra įsigalėjusi taisyklė, pagal kurią paaugliams nerekomenduojama kalbėtis su kitos lyties atstovais iki pat santuokos.
Filmuotoje medžiagoje parodoma tai, kokią kontrolę prisiima sektos vyresnieji asmenys, kaip valdomos piršlybos ir santuokos tarp jaunesnių bendrijos gyventojų, siekiant išvengti kraujomaišos.
Pietinėje Naujosios Zelandijos saloje įsikūrusi sekta yra pakankamai uždara, neskelbianti apie atliekamas praktikas bendruomenėje, tačiau turinti savo puslapį internete, kuriame išdėsto pagrindinius savo principus, paremtus Naujuoju Testamentu.
Prisidengiant Dievo siųsta valia, kulto lyderiai (vadinamieji 12 išrinktųjų) parenka jaunavedžius, kurie nebūtų giminiškai artimi ir galėtų auginti sveikus vaikus. Tarp 530 sektos narių Paului pasitaikė penkios potencialios vedyboms moterys.
„Mūsų bendruomenės lyderiai turi visą informaciją apie čia gyvenančių žmonių giminystės ryšius. Kai praneši jiems, jog ketini vesti, jie duoda sąrašą 5 ar 6 merginų, su kuriomis nebus jokių problemų pradėti santuoką. Taip pat turi galimybę rinktis žmoną ir pagal amžiaus grupę. Vedybos „Gloriavale” – tai pažadėta izoliacija nuo baisaus ir pikto aplinkinio pasaulio“, - dokumentinėje juostoje pasakojo Paulas.
„Sąrašas viską supaprastina - tai Dievo valia. Tai yra sprendimas, kurį priimi; jis nėra sudėtingas, viskas labai paprasta“, - sako Paulo žmona tapusi Pearla. Jaunavedžių pora jau augina du vaikus – mergaitę ir berniuką.
„Gloriavale” sektoje draudžiamas abortas ar kitos priemonės nėštumui nutraukti, tad šeimos čia gausios – susilaukti 10-12 vaikų yra natūralu, o per metus gimsta 30-40 naujagimių.
Jei po gimdymo kyla komplikacijų, tėvas, o ne motina sprendžia ar naujagimis turi būti perduotas ligoninei - „Gloriavale” bendruomenėje yra priimta, jog moteris šeimoje priklauso nuo vyro valios.
Dalis Paulo šeimos apie aplinkinį juos supantį pasaulį žino tik iš jų lyderių pasakojamų istorijų. „Atvykę į mūsų bendruomenę žmonės palieka savo senuosius gyvenimus praeityje”, – pasakoja Paulas apie paslaptingą bendruomenę, kurioje moterims ir merginoms privaloma vilkėti vienodas mėlynas sukneles, o vyrams – tamsiai mėlynas kelnes ir šviesiai mėlynus marškinius.
Keletas anksčiau iš sektos pabėgusių asmenų pasakojo apie bendruomenėje vykstančius seksualinius išnaudojimus, smurtą ir patyčias, buvo kilę ir įtarimų dėl 12-13 metų mergaičių santuokų su senyvais vyrais. Tačiau bendruomenėje šnairuojama į gyvenimu besiskundžiančius narius, tad daugelis „Gloriavale” paslapčių lieka už uždarų durų.
Įdomiausia, jog nors bendruomenė ir stengiasi izoliuoti savo narius nuo „baisaus ir pikto“ aplinkinio pasaulio, televizorius ir telefonus turi reta kuri iš aštuoniasdešimties čia gyvenančių šeimų, tačiau „Gloriavale” turi sėkmingas įmones, vykdo komercines operacijas, o daugelis sektos narių, negaudami jokio atlyginimo, pluša bendruomenei priklausančiuose pieno ir elnininkystės ūkiuose.