Buvo kalbama, kad jam teko paragauti ir wrestlingo imtynininko duonos, plušėti servise taisant automobilius ir motociklus, dirbti sargu. Taip pat – tarpininkauti tarp Raudonosios armijos ir „Hell's Angels”. Po Berlyno sienos griuvimo sovietai pradėjo savo dalinius siųsti namo, o rusų kalašnikovai labai domino baikerius. Tačiau ar tai yra tiesa – nežinoma. Aišku tik viena – jo pažintis su legendine baikerių gauja „Hell's Angels” užsimezgė Berlyne, o jei tiksliau – liūdnai pagarsėjusiame klube „Sexton”.
Chirurgas šiame niūriame klube, kuriame nesvetimas buvo satanistinis apipavidalinimas ir kuriame nesunku buvo pasinerti į narkotines linksmybes, kurį laiką dirbo apsaugininku. Pats A. Zaldostanovas apie savo darbą klube daug nepasakojo, užeigos atmosferą apibūdinęs kaip „dvelkiančia vesternais apie Laukinius Vakarus”.
„Hell's Angels” buvo dažni svečiai šiame klube, o apsaugininku dirbantis rokeris iš Sovietų Sąjungos jiems atrodė kaip egzotika. Chirurgas tapo jų geru pažįstamu, tačiau žvilgtelėti, kaip atrodo baikerių organizacija iš vidaus, jam nebuvo leista.
A.Zaldostanovas-Chirurgas. RIA/Scanpix nuotr.
Po pusmečio A. Zaldostanovas į Maskvą grįžo ne tik su paviršutiniškų žinių bagažu apie tai, kaip turi atrodyti baikerių klubas ir kokios yra jo vidaus taisyklės. Su savimi jis atsivežė daugybę plakatų su „Hell's Angels” simbolika, kuriais išklijavo kambario sienas. Išvydusi kaukoles ant sienų, motina Chirurgui iškėlė ultimatumą: „Arba tu nuklijuosi velnius, arba netvarkysiu tavo kambario”. A. Zaldostanovas motinai pakluso.
Į Maskvą grįžes Chirurgas griebėsi reformų – ankstesnės „Chirurgijos“ nebeliko, o ant motociklininkų liemenių atsirado užrašas „Night Wolves MG“. Tie, kam teko būti tarp pirmųjų „vilkų“ narių, prisimena, jog toli gražu ne visiems tikro baikerių klubo idėja buvo tokia svarbi kaip Chirurgui.
Naujas statusas reikalavo visiško atsidavimo. A. Zaldostanovas norėjo judėti toliau, jis norėjo daugiau, tvirtindamas, kad muzika ir muštynės klubo narių taip nebevienija kaip anksčiau. Motoklubas tapo jo gyvenimo reikalu. Savo trisdešimtmečio išvakarėse jis galutinai metė odontologo profesiją, nusprendęs tapti Maskvos baikerių vadu. Jo priešininku tapo iš Rostovo prie Dono atvykęs Alikas Gočas, 1989 metais Maskvoje įkūręs klubą „Cosssacks MC“ (nepainioti su Amerikoje, Teksase, jau egzistavusiu analogiško pavadinimo klubu).
Panašiai kaip Chirurgas Berlyne, taip Alikas Kopenhagoje užmezgė ryšius su vietinio „Hell's Angels“ padalinio baikeriais. Barzdotas sovietas, apsivilkęs SS karininkų pamėgto odinio lietpalčio modelį, ant galvos užsimaukšlinęs papachą su įsegtu kaukolės ženkliuku, danų baikeriams paliko didžiulį įspūdį. Jie taip susibičiuliavo, jog Alikas tris mėnesius buvo vežiojamas po šalį ir pažindinamas su visais klubo nariais. Svečiuodamasis Danijoje jis gyveno baikerių klubhauzuose – o tokia privilegija paparastai suteikiam tik klubo nariams.
Į tėvynę Alikas Gočas parsivežė dėžes su baikerių apranga ir pažadą, jog „kazokai“ netrukus galės prisijungti prie „Hell's Angels“ brolijos. Po tokių nuotykių Alikas akimirksniu tapo Maskvos rokerių legenda – daugelis jų tuometi tik svajojo išvysti „pragaro angelus“, o A.Gočas praktiškai tapo jų pasiuntiniu Maskvoje. Tai, žinoma, negalėjo patikti A. Zaldostanovui, svajojusiam „Nakties vilkus“ paversti „Hell's Angels“ padaliniu – jei A. Gočas ir jo „kazokai“ būtų jį aplenkę, su viltimis patekti į pasaulinį „Hell's Angels“ klaną būtų tekę atsisveikinti.
A.Zaldostanovas-Chirurgas. RIA/Scanpix nuotr.
Tarp dviejų miestų kurį laiką gyvenęs Chirurgas vis dar buvo Maskvos neformalų judėjimo lyderiu, tačiau faktas, kad po miestą „Harley Davidson“ važinėja „Hell's Angels“ marškinėlius villkintis A. Gočas jam negalėjo patikti. A. Zaldostanovas neturėjo nei „harlėjaus“, nei marškinėlių, tačiau ir toliau garsėjo kaip neformalų gynėjas, galėjęs vienas su grandine rankoje išvaikyti kelių dešimčių urlaganų, į kampą užspaudusių saujelę metalistų, būrį. Chirurgas puoselėjo savo susikurtą gražuolio laukinio įvaizdį, kuris neturi nieko prieš įsivelti į muštynes, kurios visada baigdavosi jo pergale.
„Kazokai“ taip pat buvo nugalėti, tačiau ne mūšio lauke, o juodųjų viešųjų ryšių technologijų dėka. Viešėdamas Vokietijoje jis savo bičiuliams iš „Hell's Angels“ pasitaikius menkiausiai progai koneveikdavo „kazokus“ - šios kalbos nukeliaudavo ir iki Amerikos, kur pasėjo nepasitikėjimo Maskvos „kazokais“ grūdą. 1992 metais A. Gočas, pakviestas gimtojo miesto nusikaltėlių brigadų, su savo klubo branduoliu grįžo į Rostovą prie Dono. Tačiau Berlyno „Pragaro angelams“ Chirurgas pateikė savo versiją – neva „vilkai“ su pistoletais rankose išvarė „kazokus“ iš Maskvos. Nežinia, kuri versija atspindi tikrovę, tačiau nuo to laiko iki pat XX amžiaus pradžios „Nakties vilkai“ tapo vieninteliu Maskvos baikerių klubu, visomis išgalėmis mėginę išlaikyti monopoliją: be jų žinios negalėjo būti įkurti joks motoklubas. Išsišokėlius bausdavo skaudžiai: sumušdavo, sunaikindavo motociklus ir nurengdavo „spalvas“ - baikerių subkultūroje tai reiškia beveik tą patį, ką ir kariuomenėje nuplėšti karininko antpečiai.
„Nakties vilkų“ pakilimas tęsėsi – kovos su urlaganais buvo pamirštos, o su stiprėjančiomis kriminalinėmis brigadomis baikeriai stengėsi draugauti, „stogą“ suteikdamos sau artimos subkultūros verslo taškams – muzikos įrašų ir rokerių aprangos parduotuvėms bei kelioms kavinėms. Netrukus baikeriai atsidarė ir savo klubą, kurį, pagerbdami Chirurgo kolegas iš Berlyno , taip pat pavadino „Sexton“. Šiame klube (kuris buvo ir „Nakties vilkų“ klubhauzu) kaip pastebi leidinys GQ, persimaišė muzika, prievarta, narkotikai ir politika. Tamsiame rūsyje įsikūrusiame klube buvo galima išvysti ne tik baikerius – į striptizo šokėjas spoksodavo ir gėrimų taures tuštindavo Vladimiras Žirinovskis ir būsimas vice-premjeras Dmitrijus Rogozinas.
1995 metais „Sexton“ sudegė ir „Nakties vilkams“ teko iekšoti naujų namų ir būdų, kaip užsidirbti. Pajamas ėmė generuoti vadinamieji bike-šou, kuriems A. Zaldostanovas iki šiol jaučia ypatingą aistrą. Chirurgui negirdint jo sėbrai kartais ji net vadindavo Hudruku (iš rusų kalbos – meno vadovas), taip pašiepdami jo fanatišką aistrą motociklininkų šou. Praktiškai kiekvienais metais į šiuos šou kaip garbės svečai arba vertinimo komisijos nariai būdavo kviečiami „Hell's Angels“ atstovai. Ir nors Chirurgas įtikinėjo „vilkus“, jog netrukus ateis diena, kaip jie patys taps „pragaro angelais“, vyresnieji broliai neskubėjo uždegti žalios šviesos. 1998 metais Chirurgo ir „Hell's Angels“ keliai išsiskyrė dėl iki šiol nežinomų priežasčių. Kalbama, kad A.Zaldostanovui tiesiog pabodo laukti. O galbūt jam nepatiko „Pragaro angelų“ taisyklės, kuriose yra numatyta penkių „karininkų“ taryba ir kas metus vykstantys prezidento rinkimai. „Nakties vilkai“ iki šiol neturi tokios tarybos, o klubo prezidento poste Chirurgas matyt liks iki gyvenimo pabaigos.
Daugiau „Hell'as Angels“ į svečius pas „vilkus“ nebevažiuodavo ir 1999 metais duris atvėręs „Sexton“, virtęs prašmatniu baikerių centru, jų bendrais namais netapo. Maža to, „Hell's Angels“ vardą šioje Maskvos baikerių šventovėje buvo uždrausta minėti. Tačiau tada A.Zaldostanovo gyvenime prasidėjo juodasis etapas.
Istorijos tęsinį skaitykite birželio 29 dieną portale vyriskai.lt