Po dviejų savaičių Chirurgas atgavo sąmonę, o netrukus po to, kai atsistojo ant kojų, jį ištiko dar vienas smūgis – baikerį paliko žmona, tik neiašku, jau kelinta – trečia ar ketvirta. Spėjama, kad būtent tuo momentu A. Zaldostanovas atsisuko į cerkvę ir kartu su savo jauniausiuoju sūnumi Goša ėmė dažnai lankytis stačiatikių apeigose. Kaip pažymi žurnalas GQ, į pamaldas jis atvykdavo apžergęs „Uralą“, o jį lydėdavo visureigiuose sėdintys apsaugininkai.
Maždaug tuo pačiu metu dešinioji Chirurgo ranka Pavelas Frolovas į klubą „Sexton“ atsivedė savo draugą ir kaimyną Ivaną Ochlobystiną, kuris buvo ne tik aktorius, režisierius, bet ir šventikas. Jis greitai tapo „Nakties vilkų“ kapelionu.
Netikėtas „Nakties vilkų“ lyderio atsigręžimas į cerkvę kėlė įtampą klubo viduje, tačiau kol stačiatikybė nebuvo primetinėjama ir nebuvo akcentuojama „Nakties vilkų“ filosofijoje, baikerius jaudino kiti neraminantys signalai – tiesiog akyse ėmė tirpti brolybės dvasia. Vis daugiau naujų veidų tapdavo klubo nariais be bendro klubo narių sprendimo – dabar už visus, lyg būtų despotas tėvas, spręsdavo Chirurgas. Užkietėję baikeriai matė, kad naujokai nėra persmelkti maištingo judėjimo dvasia – jie tiesiog buvo naudingi klubo prezidentui. Į klubą buvo priimami verslininkai, kurie savo pinigais prisidėjo prie naujojo „Sexton“ kūrimo, o taip pat smulkūs valdininkai, galintys garantuoti lobizmą, iškilus klausimams dėl žemės sklypo, kuriame iškilo „Sexton“.
2001 metais „Nakties vilkų“ gretose įvyko skilimas. Klubo veteranai, kartu su Chirurgu sugalvoję „Sexton“ idėją ir jį statę, sužinojo, jog dokumentuose yra nurodytas tik vienas klubo savininkas – Chirurgas. Abi pusės viena kitai pažėrė kaltinimų išdavystėmis, grupelė vetaranų paliko klubą, pažadėję sugrįžti čia jau su „Hell's Angels“ spalvomis.
2004 metais iš „vilkų“ išėjo ir Pavelas Frolovas, tapęs dar vieno garsaus amerikiečių baikerių klubo „Outlaws“, užkietėjusių „Pragaro angelų“ priešininkų, filialo steigimo Rusijoje iniciatoriumi.
Tie, kurie liko ištikimi Chirugui, gavo oficialias pareigas jo bendrovėje savotišku pavadinimu „Nuosprendis“. Klube „Sexton“ buvo pradėti organizuoti korporatyviniai vakarėliai, kuriuose oficiantais dirbdavo mažesnio kalibro klubo nariai, atvykę iš periferijų. Jie taip pat pabaigė fantasmagoriškas klubo dekoracijas, tenkindamiesi tuo, kad turėjo kur gyventi, ką valgyti ir godžiai gaudydavo vado pagiriamuosius žodžius. Klubas vis labiau ėmė priminti įmonę, o Chirurgas tapo absoliučiu jo lyderiu, patronu.
„Nakties vilkai“ vis labiau plėtėsi, priimdami naujus narius ir steigdami filialus visoje šalyje. Mažiems baikerių klubams iš periferijos pakakdavo tik atvykti į Maskvą, nusilenkti Chirurgui ir jie gaudavo teisę nešioti „vilkų“ spalvas. Savo ruožtu, tapę „Nakties vilkų“ filialais, jie jau patys galėjo spręsti, kas gali gyvuoti jų teritorijoje.
Viename interviu Chirurgas, paklaustas ar nežada pasukti į politiką, atsakė: „Jie ten turi savo motoklubą, savo gaują“. Maždaug tuo laikmečiu politikai jau ėmė patys lipti ant motociklų. 2006 metais tuometinis Kaliningrado srities gubernatorius Georgijus Boosas padėjo Chirurgui šiame mieste surengti bike-šou. Nuo tada jie ne kartą buvo susitikę, o į 2007 metais surengtą šou abu kartu atvyko motociklininkų kolonos priekyje.
Draugystė su gubernatoriumi Chirurgui padėjo šiame mieste surengti dar kelis šou, o 2010 metų pavasarį jau politikas kreipėsi pagalbos į A.Zaldostanovą, prašydamas atvykti į Kaliningradą ir dalyvauti derybose su vietos baikeriais, kurie prisijungė prie protestuojančių, nepatenkintų padidintais mokesčiais už transporto priemones.
A.Zaldostanovas. Reuters/Scanpix nuotr.
Chirurgo autoritetas nepadėjo, keletas „vilkų“ net buvo sumušti ir maskviečių delegacija namo išvyko tuščiomis. Forumuose Kaliningrado baikeriai garsiai skelbė ap savo triumfą: „Šlovingame Kionigsbergo mieste buvo sumušti šunys iš „Nakties vilkų“ motoklubo. Maskvos bandite Chirurgai, tavo pakalikai daugiau čia nebeterš aplinkos ir nesijaus kaip kurorte!“. Tuo pačiu metu baigėsi ir G. Booso įgaliojimai. Daugiau „Nakties vilkai“ į Kaliningradą su savo šou nebegrįžo, tačiau persikėlė į Chirurgo vaikystės miestą Sevastopolį.
Panašiai tuo pačiu metu, kai užsimezgė A. Zaldostanovo ir G. Booso draugystė, klube atsirado polittechnologas, diplomuotas režisierius, valdininkas ir giliai tikintis Aleksejus Vaicas. Jis greitai „Nakties vilkuose“ perėmė ideologo ir dvasinio viršininko funkcijas. Būtent jo pokalbiuose su Chirurgu gimė sąvoka „rusų motociklininkai“, buvo priimtas srendimas vietoje angliško klubo pavadnimo „Night Wolves“ naudoti rusišką atitikmenį. Dvasininkai, šventinantys į motožygį išsiruošusius baikerius, tapo įprastu reiškiniu.
Nežinia, ar A. Vaicas panaudojo savo ryšius ieškodamas kontakto su V. Putinu, tačiau jau 2009 metais tuometinis Rusijos premjeras apsilankė baikerių centre, keliolika minučių šnektelėjo su A. Zaldostanovu, papasakojo, kaip jis kartą, važiuodamas motociklu, vos neapsivertė, iškilmingai įteikė Rusijos vėliavą ir pasirašė „Nakties vilkų“ maršruto į Sevastopolį trasos žemėlapyje.
Nuo to laiko V. Putinas tris kartus viešėjo pas „vilkus“ prie Juodosios jūros, o 2010 ir 2011 metais net važiavo kolonos priekyje. Chirurgą jis vadina tiesiog Saša, o kreipdamasis į baikerius, naudoja žodį „broliai“. 2012 metais V. Putinas net pavėlavo į susitikimą su tuometiniu Ukrainos prezidetu Viktoru Janukovičiumi – toks didelis buvo jo noras aplankyti seną draugą ir „brolius“.
V.Putinas įteikia apdovanojimą A. Zaldostanovui. RIA/Scanpix nuotr.
Draugystė su V. Putinu pelnė jam žiniasklaidos dėmesio dividendus, tačiau baikerių bendromenė, ir taip šnairavusi į A.Zaldostanovą, dar labiau nuo jo nusisuko. Chirurgas jau nebebuvo tas laukinis, brutualus „savas vaikinas“, su kurio buvo šėliojama naktinėse Maskvos gatvėse. Kontaktai ir juo labiau draugystė su valdžios atstovais daugelyje pasaulio baikerių klubų netoleruojami ir manoma, kad tai diskredituoja judėjimą. Tačiau „Nakties vilkų“ laimei, „rusų motociklininkų“ filosofijoje apie taip neužsimenama.
Pasak A. Vaico, „rusų motociklinikai savyje neša naują civilizuotą iššūkį“, o Chirurgas – tai vėliava, atviras žmogus, taip reikalingas prezidentui palaikyti atgalinį ryšį su tauta.
2012 metų rudenį „Nakties vilkai“ metė iššūkį Vakarų civilizacijos atstovams, kuomet pamėgino nuplėšti „spalvas“ nuo mažo Zelenogrado baikerių klubo „Trys keliai“, palaikiusiam draugiškus ryšius su Rusijoje atsidariusiu amerikiečių „Bandidos“ klubo filialu.
Naktį iš spalio 20 į spalio 21-ą „vilkai“ septyniolika automobilių atvyko į garažų masyvą, esantį Zelenogrado pakraštyje. „Trijų kelių“ nariai buvo įsitikinę, kad pusšimtis „vilkų“ atvyko ketindami nuplėšti „spalvas“ ir juos sumušti, o Chirurgas ir A. Vaicas, tą naktį buvę Zelenograde, bet į garažų masyvą nevažiavę, tvirtina, jog užsuko norėdami savo jaunesniuosius brolius pakviesti į sezono uždarymą.
„Kvietimais“ baigėsi susišaudymu: „Trys keliai“ atsipirko mėlynėmis ir peršautomos garažo durimis, o iš Sevastopolio kilęs „vilkas“ Valerijus Roditelevas gavo kulką į pilvą ir mirė pakeliui į ligoninę. Ne vienerius metus trukęs teismas įrodė, kad „Trijų kelių“ narys Jurijus Nekrasovas neperžengė būtinosios ginties ribų.
Chirurgas gi tvirtino, kad incidentas kilo dėl amerikiečių klubų įtakos. „Tris kelius“ jis vadino Vakarams parsidavusiais banditais ir žvėrimis. Jis prisiminė ir „Hell's Angels“ - „prekiautojus ginklais“, „demonus“ ir „velnius“, „Outlaws“ ir „Bandidos“ - „nusikaltėlius“ ir „narkokartelius ant ratų“.
Prasidėjus Ukrainos krizei, A. Zaldostanovas užėmė tvirtą poziciją, taip dar labiau priartėdamas prie V. Putino. Buvęs maištininkas, savo laiku jaunimui pasakojęs įkvepiančias istorijas apie vidinį išsilaisvinimą, šiandien tapo Kremliaus propagandos įrankiu, keliaujančiu iš vienos televizijos laidos į kitą. Viskas pasikeitė, tik ilgi plaukai ir odiniai drabužiai liko tie patys.