Tada, 1989 m. gegužės 20 d. tai buvo dar vienas antausis sovietinei armijai. Aleksandras Zujevas pagrobė iš sovietų aviabazės Chakajoje (Gruzija) tais laikais supermodernų lėktuvą „MiG-29“, kurio visame pasaulyje ieškojo JAV žvalgyba. Kariškis nusileido Trabzono (Turkija) aerodrome, o išlipęs iš kabinos ištarė turkus nustebinusius žodžius: „Aš – amerikietis.“
A. Zujevas nebuvo nei amerikietis, nei amerikiečių agentas – šiaip vaikinas, kuriam pabodo skraidyti po tolimus horizontus. Juo labiau, kad gyvenimas jam ne itin klostėsi: suvedžiojo aviacijos divizijos štabo viršininko dukterį, vedė ją, o kol žmona laukėsi, susirado meilužę. Tai išaiškėjus, kilo grėsmė jo karjerai – bent jau tokios versijos iki šiol laikosi Rusijos žiniasklaida.
Tačiau pats A. Zujevas, savo kartu su žurnalistu Malcolmu McConnellu 1992 metais išleistoje knygoje „Fulcrum: A Top Gun Pilot's Escape from the Soviet Empire“ teigė, jog jis buvo nusivylęs sovietų valdžia, o lašu, perpildžiusią kantrybės taurę, tapo 1989 metų balandžio įvykiai Tbilisyje, kuomet sovietų kariams vaikant opozicijos mitingą žuvo keliolika civilių.
Pabėgimui besiruošiantis A. Zujevas veikė vienas, kruopščiai suplanavo naikintuvo nuvarymo operaciją. Jis apvažinėjo visas kaimo vaistines ir įsigijo nemažą kiekį migdomųjų, kurių pridėjo į tortą. Naktį į gegužės 20-ąją jis atėjo pas lėktuvus išleidžiančią ir priimančią sargybą ir dosniai vaišino pamainą: „Valgykite vaikinai, man sūnus gimė.“ Apsinuodijimas buvo toks stiprus, kad paryčiui gydytojai vos atgaivino septynis „šventusius“.
Patekęs į lėktuvų stovėjimo aikštelę, jis akis į akį susidūrė su budinčiuoju – įvyko susišaudymas: ir budėtojas, ir pilotas buvo sužeisti. Tačiau peršauta ranka kariškiui nesutrukdė įsėsti į lėktuvą ir pakilti į orą. ir sužeidė jį šūviu iš pistoleto. A. Zujevui pavyko išskristi. Bėglio sučiupti nepavyko ir jis, perskridęs Juodąją jūrą, modernųjį naikintuvą nutupdė Trabzono oro uoste.
Turkai labai humaniškai elgėsi su kapitonu, prisistačiusiu „kariniu disidentu“ – teismas nusprendė, kad perbėgėlio veiksmai yra politinio pobūdžio. Tačiau Turkijos valdžia nesiryžo gadinti santykių su Sovietų Sąjunga ir, nepaisant Amerikos kariškių raginimų atiduoti jiems lėktuvą, jau po pusantros dienos gražino sovietams „MiG-29“.
Amerikiečiai suteikė pabėgusiam kapitonui politinį prieglobstį ir pasistengė išspausti iš jo viską, ką jis žinojo apie naujus sovietinius lėktuvus. Pentagonas oficialiai sudarė su juo sutartį ir pilotas ėmė figūruoti dokumentuose Alekso vardu. Jo pagalba, ruošiantis operacijai „Audra dykumoje“ buvo įvertinta – kapitonas išsamiai papasakojo, kaip reikia numušti sovietinius lėktuvus, kuriais buvo apsiginklavęs Irakas. Paskui jis gyveno San Diege ir konsultavo amerikiečių verslininkus, kurie ketino pradėti verslą Rusijoje.
„MiG-29” nuvarymu išgarsėjęs lakūnas tragiškai žuvo 2001 metų birželį, kuomet jo pilotuojamas treniruočių lėktuvas „Jak-52” staigiai smigo žemyn. Jam buvo keturiasdešimt metų.
Po jo mirties Rusijos leidiniuose sušmėžavo antraštės apie „Dangaus nubaustą Aleksą“ - net ir prabėgus dvylikai metų suduotas antausis nebuvo pamirštas.