„Pamėgtas“ žaibų
Roy'us Sullivanas buvo Šenandoa nacionalinio parko Virdžinijos valstijoje (JAV) prižiūrėtojas, kuris 1983 m. būdamas 71 m. nusišovė dėl nelaimingos meilės. Iki tol jo gyvenimas nė iš tolo neatrodė keistas. Tiesa, jis pateko į Guinesso pasaulio rekordų knygą kaip žmogus, į kurį daugiausia kartų žmonijos istorijoje trenkė žaibas.
Pirmą kartą žaibas į jį trenkė 1942 m., paskui – 1969, 1970, 1972, 1973, 1976, o paskutinį kartą – 1977 m. Šis atvejis atrodo dar keistesnis, turint omenyje, kad tikimybė būti trenktam žaibo yra ypatingai menka.
R. Sullivanas pasakojo, kad pirmą kartą žaibas į jį trenkė ne 1942 m., o gerokai anksčiau – vaikystėje jis padėjo tėvui pjauti kviečius. Šio fakto jis negalėjo įrodyti, tad jis nebuvo skelbiamas.
Amerikietiškasis Stasys Urniežius
Joshua Nortonas buvo San Francisko, Kalifornijos valstijos (JAV) gyventojas, kuris 1859 m. pasiskelbė Jungtinių Amerikos Valstijų „imperatoriumi“ ir Meksikos globėju. 1860 m. liepą jis „panaikino“ JAV, o 1861 m. uždraudė Kongresui susitikti Vašingtone. J. Nortoną lydėjo du šunys – Lazarusas, kuris nugaišo 1863 m., ir Bummeris, nugaišęs dvejais metais vėliau. 1867 m. kilo sujudimas, kai patrulis sulaikė „jo didenybę“. Policijos viršininkas paleido „imperatorių“ ir jo atsiprašė.
1869 m. J. Nortonas „panaikino“ Demokratų ir Respublikonų partijas. 1872 m. jis „įsakė“ kuo greičiau pastatyti pakabinamą tiltą tarp Oklando ir San Francisko - gal jis ir buvo kuoktelėjęs, tačiau kartais jam kildavo gerų sumanymų.
1870 m. vykusio gyventojų surašymo duomenimis, J. Nortonui buvo 50 metų ir sąraše jis vadinamas imperatoriumi.
Be kita ko, jis rinko mokesčius, dalyvavo vyriausybės posėdžiuose ir pardavinėjo savo valiutą. Įdomiausia, jog užeigos ekscentriškam veikėjui leisdavo atsiskaityti jo paties pinigais. Nors jo dekretai buvo sutinkami su humoru, tačiau amerikietiškasis Stasys Urniežius buvo ypatingai populiarus – jo laidotuvėse dalyvavo 30 tūkst. žmonių minia.
Joshua Nortonas. Vida Press nuotr.
Nykštukas-milžinas
Adamas Raineris – vienintelis žmogus istorijoje, kuris buvo ir nykštukas, ir milžinas. Jis gimė Australijoje. 1917 m. jo nepriėmė į kariuomenę, nes buvo per mažo ūgio. Per patikrinimą jo ūgis sulaukus 18 m. buvo 1,37 m, o po metų ūgtelėjo iki 1,42 m.
Vėliau dėl hipofizės auglio jis stipriai paaugo. 1930 m. A. Raineriui atliko operaciją, o praėjus keliems mėnesiams pamatavo jo ūgį. Tada jo ūgis buvo 2,20 m, bet stuburas buvo iškrypęs, o tai rodė, kad jis vis dar auga ir kad augimą turėjusi sustabdyti operacija nebuvo sėkminga.
1950 m. A. Raineris mirė, būdamas 2 m 30 cm ūgio. Jo pėda buvo 33,2 cm ilgio, rankos plaštaka buvo beveik 24 cm ilgio, svoris siekė 109,3 kg.
Jauniausia pasaulio mama
1939 m. neturtingas Peru kaimietis atvedė į ligoninę 5 m. amžiaus dukterį Liną Mediną, kuriai buvo išsipūtęs pilvukas. Kaimo žmonės įtarė, kad piktasis regiono dievas užkerėjo mergaitę, ir joje ėmė augti gyvatė. Taigi pirmiausia tėvai kreipėsi į šamanus. Šie nepadėjo, tad tėvai nusprendė eiti pas gydytojus.
Gydytojas padarė mergaitei rentgenogramą, paaiškėjo, kad ji nėščia.
Gydytojas Gonzalo Lozada priėmė mergaitės gimimą, atlikęs jos motinai cezario pjūvį. Gydytojas paskambino policijai ir tėvą suėmė už dukters seksualinį išnaudojimą. Vėliau paleido, nes trūko įrodymų. Iki pat Linos Medinos mirties 2015 metais vaiko tėvas taip ir liko nežinomas.
Būdama penkerių metų, septynių mėnesių ir 21 dienos amžiaus, ji tapo jauniausia motina istorijoje. Jos sūnų pavadino gydžiusio gydytojo vardu. Penkerių metų mergaitės pagimdytas vaikas mirė 1979 metais nuo kaulų čiulpų ligos. Jam buvo keturiasdešimt metų.
Dramatiškas baisiausios moters likimas
1834 metais Meksikoje gimusi baisiausia pasaulio moterimi vadinta Julia Pastrana (ją garsusis mokslininkas Charlesas Darwinas vadino „nepaprastai puikia moterimi“) sirgo genetine liga hipertrichoze, todėl ant veido ir viso kūno augo tiesūs juodi plaukai. Jos ausys ir nosis buvo neįprastai dideli, dantys kreivi dėl retos ligos – dantenų Jos gyvenimas smarkiai pasikeitė, kai Amerikoje ją atrado Theodore‘as Lentas , įtikins ištekėti už jo. T. Lentas keliavo su ja po keistuolių šou Amerikoje ir Europoje. Nepaisant išvaizdos, ji turėjo labai gražų balsą, puikų skonį muzikai ir šokiams, kalbėjo trimis kalbomis.
Būdama 25-erių Julia pastojo nuo sutuoktinio. Kūdikis irgi gimė plaukuotas, tačiau po kelių valandų mirė. Dėl komplikacijų per nėštumą Julia po penkių dienų taip pat mirė.
Jos vyro godumas nesibaigė. Jis balzamavo žmonos ir vaiko kūnus, gražiai aprengė ir vežiojo po Europą. Kūnai keliavo iš vienų savininkų rankų į kitas, kol galiausiai 2013 m. Julią palaidojo gimtojoje Sinaloa valstijoje.
Pamišėlis gydytojas
Carlas Tanzleris buvo įžengęs į penktą dešimtį, kai atvyko į JAV ir pradėjo dirbti Floridoje „Marine“ ligoninėje, kur 1930 m. susipažino su 21 m. kubiete Helena Hoyos,
C. Tanzleris išsakė savo jausmus, tačiau moteris niekada neatsakė tuo pačiu. Desperatiškai trokšdamas išgelbėti ją nuo mirties (ji sirgo tuberkulioze) jis gydė ją įvairiausiais vaistais. Nepaisant C. Tanzlerio pastangų, kubietė 1931 m. spalį mirė savo tėvų namuose.
Vyras padengė visas laidotuvių išlaidas, pastatė jai prašmatnų mauzoliejų, kuriame lankydavosi kiekvieną naktį.
Po dviejų metų C. Tanleris apirusį moters kūną iš mauzoliejaus slapta parsigabeno namo ir ėmėsi „restauracijos“: kaulus surišo viela, į akiduobes įdėjo stiklines akis. Suirusias kūno vietas padengė vašku pamirkytu šilku. Kai iš lavono galvos iškrito plaukai, C. Tanzleris padarė iš jų peruką, o kūną išpuošė papuošalais, užmovė kojines, pirštines. Jis kvėpino kūną, kad paslėptų yrančių audinių kvapą. Su mirusiosios kūnu jis pragyveno septynerius metus – tik 1940 metais jo nusikaltimas buvo atskleistas atsitiktinumo dėka.
Psichiškai nesveikas gydytojas išvengė bausmės, tačiau jo aistra mirusiai moteriai nesibaigė. Po ketverių metų jis užsakė pagaminti realaus dydžio vaškinę Helenos Hoyos figūrą, su kuria nugyveno iki pat savo mirties 1952 metais.