Rusų istoriko Vadimo Erlichmano duomenimis, per XX amžiaus karus žuvo apie 160 milijonų žmonių. Žuvusiųjų kovos lauke toli gražu nėra tiek daug kiek civilių, žuvusių nuo represijų, ligų, bado.
Žurnalas „Vokrug sveta“ pateikia duomenis, kiek per didžiuosius XX amžiaus karus žuvo Rusijos imperijos bei Sovietų Sąjungos piliečių (tarp jų ir lietuvių, latvių, estų bei kitų šalių gyventojų) – skaičiai atrodo tragiškai įspūdingi.
XX amžius Rusijos imperijai prasidėjo nesėkmingai – per 1904-1905 metais trukusį karą su Japonija Rusija patyrė pralaimėjimą ir neteko 44,3 tūkstančių žmonių, žuvusių mūšiuose, nuo patirtų sužalojimų, ligų bei mirusių nelaisvėje. Tačiau tai buvo tik lašas to, kas Rusijos imperijos, o vėliau Sovietų Sąjungos laukė kituose karuose.
Per pirmąjį pasaulinį karą (1914-1917 m.) imperija prarado 3 mln. 70 tūkstančių savo piliečių (iš jų – 1 mln. 70 tūkstančių buvo civiliai), tačiau tai negalėjo nė iš tolo prilygti toms baisybėms, kurios vyko siautėjant pilietiniam karui (1917-1922 m.). Istorikai teigia, jog šis karas nusinešė dešimt su puse milijono gyvybių. Mūšių laukuose kritusių ir nuo žaizdų mirusių kareivių skaičius sudaro tik penktadalį šios siaubingos statistikos. Daugiausia aukų pareikalavo badas ir kilusios epidemijos, išguldžiusios 6 milijonus taikių gyventojų. Dar 2 milijonai piliečių tapo teroro aukomis.
Žiemos karu vadinamas Sovietų Sąjungos nesėkmingas bandymas užimti Suomiją (1939-1940 m.) brangiai kainavo savo jėgas pervertinusiai Raudonajai armijai – mūšiuose žuvo 127 tūkstančiai karių.
Antrasis pasaulinis karas (į jį Sovietų Sąjunga įsitraukė 1941 m.) per ketverius metus pareikalavo 26,5 mln. aukų. Vėl gi didžiąją jų dalį sudarė civiliai gyventojai – per karą jų žuvo beveik 16 milijonų, o Raudonosios armijos nuostoliai siekė 7,6 mln.
Po Antrojo pasaulinio karo sovietų imperija galėjo atsikvėpti ilgesniam laikui, nors didesnės ir mažesnės sovietų karių grupelės dalyvavo ne viename ginkluotame konflikte įvairiausiuose pasaulio regionuose.
Paskutinis didelis karas iki Sovietų Sąjungos subyrėjmo, kuriame oficialiai dalyvavo Raudonoji armija – Afganistano pilietinis karas 1980-1989 m. Jame žuvo 14500 Sovietų Sąjungos karių, dar beveik 54 tūkst. patyrė didesnius ar mažesnius sužalojimus.