„Jei tau 35-eri, tavo galimybės natūraliai pastoti sumažėja beveik per pusę, nei tai, kuriai 25-eri. Po trisdešimties moters organizme prasideda senėjimo procesai, vadinasi, silpnėja ir vaisingumas“, - pasauliniais medicinos tyrimais remiasi gydytojas ir priduria, kad Japonijoje, kur vaisingumo rodiklis itin mažas, moterų, gimdančių pirmąjį vaiką, metų vidurkis – 35-eri. Vokietijoje pirmąjį kūdikį dažniausiai gimdo 30-metės, Azijoje – 25-metės. Ir šiame žemyne vaisingumo statistika nėra tokia negailestinga, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuvoje pirmojo vaikelio dažniausiai susilaukiama 27-erių, mūsų šalies gyventojos gimdo vienos jauniausių Europoje, tačiau daugybė šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis. „Nevaisingumo priežastys – įvairios, - tikina gydytojas. – Nors medicinos mokslas žengia į priekį labai sparčiai, dar negalime atsakyti į visus klausimus. Atmetus medicinines nevaisingumo priežastis, kurios yra sėkmingai gydomos, lieka 15-20 neaiškios kilmės faktorių, dėl kurių moterys nepastoja“.
Gydytojas įsitikinęs, kad nevaisingumą įtakoja pasikeitęs šių dienų moters statusas, gyvenimo tempas ir psichologija. „Gamtos taip surėdyta, kad laukdama vaikelio moteris nurimsta, ieško vien teigiamų emocijų, ji kantri, stengiasi prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, ruošiasi būsimam įvykiui, jį išjaučia. Taip ir būdavo anuomet, šiandien gi, moteris daro karjerą, dirba, gyvena greitai, koncentruotai, logiškai, o kartais pasąmonėje nė nenori kūdikio arba nenori jo su vyru, su kuriuo gyvena“, - sako gydytojas Rolandas Žiobakas.
Nevaisingumo problemos jis neužkrauna vien tik ant moteris pečių. „Situacija stipriai pasikeitusi, - tikina, - ir apie tai būtina kalbėti. Daugiau nei 40-čiai procentų vyrų, kurie apsilanko mūsų klinikoje diagnozuojame pakitimus. Taigi, pirmiausia, dėl nevaisingumo tiriame vyrą, tik sužinoję tyrimo rezultatus, skiriame tolesnį gydymą. Nuo 1938 iki 1991 metų pasaulyje buvo atliekamas vyrų spermos tyrimas. Rezultatai šokiruoja: per tą laikotarpį vyrų sperma suprastėjo 40 procentų. Negalima atmesti, kad dar po 50 metų mes vargiai rasime vyrą, turintį kokybišką spermą“.
Kas įtakoja spermos kokybę. Gydytojas ir vėl remiasi mokslo tyrimais: alkoholis, rūkymas, cheminiai veiksniai, o jiems turi įtakos pasaulyje paplitęs pesticidų vartojimas ir kenksmingos medžiagos buityje, taip pat mityba – per didelis gyvulinių riebalų kiekis, perdirbti angliavandeniai. Ir žinoma – stresas.