Ilgus metus, praktiškai nuo pat studijų metų, Naujųjų metų sutikimas vykdavo turbūt kaip ir pas daugelį: draugų kompanija, „plotas“, vėliau – sodybos, butai, išvykos į artimesnius didmiesčius. Nesvarbu kur, svarbu su kuo. Galų gale, juk ne tokia jau ir didelė ta Naujųjų metų šventė. Bet štai tokia viena „nedidelė“ šventė ir apgriovė (nesiryžtų sakyti, kad sugriovė) mano gyvenimą.
Dabar, kai aistros jau senokai aprimusios, atsisukęs atgal ironiškai šypteliu – o juk viskas prasidėjo taip nekaltai, juoko forma. Tada, prieš ketverius-penkerius metus buvo kilęs tikras svingerių temos burbulas: svingerių tema viename pokalbių šou, svingerių tema kitame pokalbių šou. Ilgai su bičiuliais juokėmės, viename dienraštyje skaitydami apie svingerių fiestą kažkokiame prabangiame sostinės bute su šešiomis voniomis ir atskiru liftu. Į ją neva suguža tiek žmonių, jog porelei mylėtis lieka vienas kvadratinis metras. O dar istorijos apie Radvilą Bubelį, jam priklausančią tik suaugusiems skirtą pažinčių svetainę ir jos narių rengiamus vakarėlius...
Žodžiu, žodžiai „svingas“ ir „svingeriai“ skambėjo iš visų pusių, tad natūralu, kad ir mūsų kompanijos susiėjimuose šia tema būdavo dažnai pajuokaujama. Tada atrodė, kad tai tik juokeliai. Kol nepriartėjo Naujieji metai. Nubyrėjo viena pora, antra, trečia – likome keturiese: aš su drauge ir bičiulis su žmona.
Susirinkome mūsų bute. Laikas beužkandžiaujant, vartant studentiškų laikų nuotraukas, bežiūrint televizorių ir, žinoma, ragaujant atitinkamus gėrimus, bėgo greitai. Štai ir dvylika: išbėgę į kiemą iššovėme kelis fejerverkus, pasveikinome kaimynus, dar gurkšnelis už Naujus, už laimę, sėkmę ir sveikatą – ir vėl grįžome į namus: įšilę, įraudę, smagiai nusiteikę...
Dabar galvoju, kad viskas taip pakankamai ramiai ir būtų pasibaigę, jei bičiulio rankose nebūtų atsiradęs DVD diskas. „Gal pažiūrim? Sako, geras filmas“, - įsipylęs į stiklą gėrimo šelmiškai mirktelėjo bičiulis. „Pirmyn“, - atsakiau jam, nujausdamas, kad tai tikrai nebus kokia nors drama ar trileris. Neapsirikau – netrukus pasigirdo specifiniai aimanavimai. „Čekų svingerių vakarėlis“, - nusijuokė bičiulis. Truputį nukaitęs žvilgtelėjau į mūsų merginas, o, jos, rodos, atrodė net susidomėjusios tuo, kas rodoma ekrane. „Tai ir yra tas svingas, apie kurį čia taip visi kalba?“, - paklausė bičiulio žmona, o aš ir nesupratau, ar ji apsimeta naivi, ar taip nori pratęsti svingo temą.
Į detales leistis nenorėčiau, nes tai, turbūt, redakcija turėtų cenzūruoti. O ir pats nesuprantu, kaip mintyse visi apsikeitėme informacija, kad šiandien viskas galima: bičiulis su mano drauge užsidarė viename kambaryje, aš su jo žmona likau priešais vis dar besisukantį čekų svingerių vakarėlio DVD diską.
Taip, seksas buvo: ir viename, ir kitame kambaryje. Galvoje maišėsi jausmų audra, aistra ir visiškas nesuvokimas, kas vyksta, ką aš, ką mes darome. Sunkiai paaiškinamas žlugimo, griuvimo jausmas ir supratimas, kad nieko šiuo momentu negali padaryti.
Po poros valandų tylėdami išgėrėme arbatą, bičiulis su savo žmona ryto nelaukė – išsikvietė taksi ir dingo tamsioje laiptinėje. Mes tylomis nuėjome miegoti. Sausio pirmą praleidome atskiruose kambariuose: kažkas kvietė susitikti, išeiti pasižmonėti, tačiau ir aš, ir draugė teisinomės, kad skauda galvą ir šiandien niekur neisime.
Skaudėjo ne tik galvą – teisingiau, ją skaudėjo mažiausia. Protą vargino mintis, kad padarėme kažką neatleistino, kažką tokio, kuris sugriovė tiltą tarp mūsų. Buvau įsitikinęs, kad galiu įveikti pavydo jausmą, tačiau, pasirodo, tai buvo ne mano jėgoms. Ir kai draugė kitą dieną pasakė, „einam, kartu išgersim arbatą prie stalo“, atsakiau, kad „daugiau nieko niekada nebus kartu“. Prisimenu, kažką vapaliojau, kad tai yra mano klaida, bet susitaikyti su ta mintimi, kad kažkas užsiiminėjo seksu su mano drauge vos už poros metrų, negaliu.
Dar po kelių dienų išsinuomavau vieno kambario butą, ir mūsų šešerius metus trukusi draugystė taip ir baigėsi – lyg kirviu nukirtus. Viskas baigėsi liūdnai: mūsų kompanija subyrėjo, su keliais vaikinais kartais susitinkam, žinau, kad mano buvusioji turi vaikiną ir, spėju, yra laiminga su juo. Džiaugiuosi už ją. Aš pats vienišauju, ir nors man jau 36 metai, į ilgalaikes draugystes nesiveliu.
O mano buvusi svingo sekso partnerė ir jos vyras? Su jais nebesusitinku, tačiau žinau, kad jie yra kartu, augina vieną vaiką ir nežinia, galbūt retkarčiais vėl leidžiasi į sekso eksperimentus – skaičiau, jog kai kurioms poroms tai padeda išsaugoti santykius. Jiems turbūt ta naujametinė naktis buvo visai smagi. Tik ne man.
Norite išsipasakoti, pasidalinti savo gyvenimo istorija? Jūsų laiškų laukiame adresu info@vyriskai.lt