Istorikai ir biografai iki šiol laužo galvas, kaip iš kilmingos britų šeimos kilusi mergina galėjo susižavėti nacių idėjomis ir netgi suartėti su pačiu fiureriu. Gali būti, kad tam turėjo įtakos ir tėvai.
Šešias dukras ir sūnų auginęs Davidas Freemanas-Mitfordas, 1916 metais po tėvo mirties tapęs Redesdeilo lordu, neslėpė savo dešiniųjų pažiūrų, nemėgo žydų, o grįžęs iš Pirmojo pasaulinio karo „parsivežė“ neapykantą vokiečiams ir neslėpė antipatijų britų sąjungininkams prancūzams. Tačiau dar „kietesnėmis“ pažiūromis pasižymėjo jo sutuoktinė Sydney Bowles, kuri taip pat buvo dešiniųjų pažiūrų, o 1938 metais nacistinei Vokietijai surengus anšliuso kampaniją (prie Vokietijos prijungus Austriją), savo straipsniuose gyrė Hitlerį ir nacionalsocializmą.
Taigi, galima įsivaizduoti, kokiame politiniame mikroklimate augo britų aristokratų atžalos. Įdomiausia, jog paūgėjusios net keturios dukterys susiskirstė į atskiras frakcijas: pirmagimė Nancy Mitford ir trylika metų už ją jaunesnė Jessica Mitford neslėpė savo antifašistinių požiūrių, o štai Diana Mitford ir keturias metais už ją jaunesnė (o už Jessicą trejais metais vyresnė) Unity Mitford tapo užkietėjusiomis fašistų gerbėjomis.
Unity Mitford. Vida Press nuotr.
Iš pirmo žvilgsnio nekaltas paauglystės politinis žaidimas ėmė įgauti kur kas rimtesnę formą, apie ką liudija iškalbingas faktas: vienu miegamuoju turėjusios dalinti Jessica ir Unity savo kambarį, kreida ant grindų nubrėžusios liniją, padalino į dvi dalis. Jessicos kambario pusėje ant sienos kabojo vėliava su kūju ir pjautuvu bei Lenino nuotrauka, o Unity jai į tai atsakė ant jai priklausančios sienos pakabindama vėliavą su svastika ir Hitlerio portretą.
Tačiau bene didžiausią vaidmenį Unity Mitford gyvenime ir likime suvaidino seras Oswaldas Ernaldas Mosley, 1932 metais įkūręs Britų fašistų sąjungą. Būtent jis taip apsuko Dianai Mitford galvą, jog ši išsiskyrė su savo pirmuoju vyru ir 1936 metais ištekėjo už britų fašistų lyderio. Vestuvės buvo surengtos Josepho Goebbelso namuose, o kaip garbės svečias į jas buvo pakviestas jau tvirtai valdžią savo rankose laikantis Adolfas Hitleris.
Tačiau dar iki garsiųjų vestuvių Diana Mitford ir jos jaunesnė sesuo Unity Mitford jau buvo spėjusios tapti fašistuojančių britų sambūrio pažibomis. Kaip prisimena Oswaldo Mosley sūnus Nicholas iš pirmosios santuokos, fašistų sueigose Unity Mitford palikdavo pritrenkiantį įspūdį. Juodais marškiniais vilkinti, demonstruojanti nacių pamėgtą sveikinimosi gestą, aštuoniolikmetė mergina negalėjo nekristi į akis.
Unity Mitford. Vida Press nuotr.
Ji jau tada svajojo apie galimybę išvysti gyvą fiurerį, ir netrukus tokia galimybė pasitaikė – 1933 metais O. Mosley ją ir Dianą Mitford įtraukė į britų jaunimo delegacijos, siunčiamos į nacių suvažiavimą Niurnberge, sąrašą. Ekstazėje paskendusi minia, vėliavos, liepsningos kalbos – tai dar visai neseniai su paauglyste atsisveikinusiai merginai paliko milžinišką įspūdį. Tačiau jos susižavėjimas ėmė virsti pavojinga pamišėliška aistra – nusivylusi tuo, kad jai Niurnberge nepavyko bent jau prisiliesti prie fiurerio, Unity užsibrėžė tikslą – žūtbūt susitikti su juo.
Kita jos gyvenimo stotele tapo Miunchenas, kur ji, palikusi gimtinę, įstojo mokytis į menų mokyklą. Tačiau studijos ją domino mažiausiai – kone kiekvieną vakarą ji eidavo į restoraną „Osteria Bavaria“, kur, lankydamasis Miunchene, mėgdavo užsukti pavalgyti A. Hitleris. Niekas nežinojo, kada čia pasirodys netrukus Antrąjį pasaulinį karą sukelsiantis politikas, tačiau britės atkaklumas davė vaisių – 1935 metų vasario 9-osios vakarą restorano durys prasivėrė ir pro jas įžengė gausios svitos lydimas fiureris.
Unity Mitford. Vida Press nuotr.
Šansai, kad 46 metų politikas atkreips dėmesį į 25 metais jaunesnę merginą buvo minimalūs, tačiau užteko vieno mesto žvilgsnio į liepsnojančių akių, knygą „Mein Kampf“ prie krūtinės spaudžiančią Unity Mitford ir jos likimas buvo nuspręstas – mergina buvo pakviesta kartu pavakarieniauti. Prie stalo užsimezgė pokalbis, kuriame britė atsiskleidė ne kaip akla nacionalsocializmo ir fiurerio fanatikė, bet kaip apsiskaičiusi pašnekovė. Istorikai neabejoja, kad svarbų pėdsaką jų pažinties istorijoje suvaidino ir Unity krikšto vardas Valkyrie – Hitleris turėjo atsidurti ekstazėje, sužinojęs, jog jo pašnekovės krikštatėviai taip atidavė duoklę jo dievinamam kompozitoriui Richardui Wagneriui ir jo garsiam kūriniui.
Nežinia, kokiais moteriškais burtais Unity Mitford apžavėjo Hitlerį, tačiau susitikimas Miuncheno restorane netapo pirmu ir paskutiniu – žingsnis po žingsnio jaunoji britė atsidūrė jo artimiausių žmonių aplinkoje, o jos buitimi rūpinosi pats nacių lyderis. Tai, žinoma, negalėjo nepatikti Hitlerio mylimajai Evai Braun. Kai kurie istorikai mano, kad antrasis nepavykęs Evos Braun bandymas nusižudyti 1935 metų gegužę – tai mėginimas susigrąžinti mylimojo, pamažu įsižiūrinčio į dvejais metais jaunesnę britę, dėmesį.
Unity Mitford autoritetas Hitlerio akyse vis kilo – ugninga kalba nacistų suvažiavime 1936 metais, interviu britų laikraščiui, kuriame ji teigė, jog būdama šalia Hitlerio ji dar niekada nebuvo tokia laiminga gyvenime. Tokie dukters žygiai nepatiko jos tėvui, kuris liepė dukrai grįžti į Angliją. Unity pakluso, tačiau netrukus kartu su bendraminčiais iš O. Mosley įkurto britų fašistų judėjimo surengė triukšmingą mitingą Haid parke. Galvas pakėlę vietos naciai gerokai įsiutino Londono gyventojus – tik įsikišus policijai pavyko užkirsti kelią muštynėms.
Unity Mitford grįžo į Vokietiją, kur ja ir toliau Hitleris. Istorikai ir biografai beveik neabejoja, jog Unity Mitford ir Hitleris nebuvo vien tik ideologiniai draugai. Apie tai, kad nacių lyderį ir juo susižavėjusią aristokratų atžalą galėjo sieti intymus ryšys savo prisiminimuose užsimena visa eilė Hitlerio aplinkos žmonių, tarp jų ir garsus Trečio Reicho architektas Albertas Speeras.
Hitleris ir Eva Braun. Corbis/Scanpix nuotr.
„Nuo pat pirmosios dienos, kuomet pamačiau Adolfą, negaliu matyti nieko kito“, - ši frazė iš laiško, išsiųsto namiškiams likus keliems mėnesiams iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, akivaizdžiai byloja, kad Unity Mitford buvo fanatiškai įsižiūrėjusi į A. Hitlerį.
1939 metų rugsėjo trečiąją Didžioji Britanija, reaguodama į Vokietijos invaziją į Lenkiją, paskelbė naciams karą. Tai tapo dideliu sukrėtimu Unity Mitford, savo identiteto ieškojusios tarp Anglijos ir Vokietijos. Prisėdusi ant suoliuko Miuncheno sodelyje, ji išsitraukė pistoletą, kurį kadaise jai savigynos tikslais buvo padovanojęs A. Hitleris, ir paleido kulką sau į smilkinį.
1999 metais žiniasklaidai duotame interviu Diana Mitford pasakojo, jog sesuo jai yra sakiusi, jog jei tarp Vokietijos ir Anglijos kiltų karas, ji pasitrauktų iš gyvenimo, negalėdama žiūrėti kaip jos dvi mylimos šalys viena kita drasko į gabalus.
Likimas tą kartą pasigailėjo atskalūnės, savo šalį iškeitusią į aistrą Hitleriui - gydytojams pavyko jai išgelbėti gyvybę, nors kulka taip ir liko galvoje.
Šalys jau buvo pradėjusios nuožmų karą, tačiau A. Hitleris leido kiek atsigavusią Unity Mitford pervežti į jos tėvynę, pas tėvus. Likusius devynerius gyvenimo metus metus ji, taip visiškai ir nepasveikusi, praleido nuošaliose Škotijos salose. Hitlerio bendražygė, būdama 33 metų, mirė 1948 metų gegužės 28-ąją po meningito sukeltų komplikacijų. Jos didžiosios, pavojingosios gyvenimo aistros A. Hitlerio palaikų pelenai jau prieš trejus metus buvo išsklaidyti po sovietų kojomis puolusio Berlyno vėjų.