Manai, jog dabar intensyviausias darbymetis slegia eglučių pardavėjus? Aha, kurgi ne. Ne trumpesnės eilės nusitiesia – siurprizas! – pas psichologus. Todėl kad Naujieji metai, neskaitant sentimentalios mandarinų skonio šventės, dar yra ir laikas, kuomet žmonės pradeda masiškai nutraukinėti santykius ir skirtis. Kas, viena vertus, yra keista (juk šventė, o čia dar dramos), o kita vertus – absoliučiai normalu ir netgi logiška. Kiekviename mūsų yra įdiegta idėja, kad šis metų laikas – ribinis momentas, laikas padaryti išvadas ir pasukti smegenis, kokie gi gyvenimo aspektai reikalauja pokyčių. Pageidautina, jau nuo pat sausio 1-osios.
Nenuostabu, kad daugelį nustelbia tai: turimas partneris – visai ne tas, su kuriuo norėtum sutikti Naujuosius ir praleisti ateinančias 365 egzistavimo dienas. „Kaip sutiksi Naujuosius, taip ir gyvensi ateinančius metus“ – juk jau tikrai girdėjote tai. Trumpai tariant, jei būtent dabar susimąstei, jog norėtum keisti partnerę, žinok, tu ne vienas. Kitas klausimas – ką daryti toliau?
Vieni sprendžia šią problemą pas psichologus ir kartu su jais sukuria idealų išsiskyrimo planą. Vis dėlto dauguma vyrų nusprendžia susitvarkyti su savo ne itin laimingu asmeniniu gyvenimu savarankiškai. Ir jie tikisi, kad viską pavyks gražiai užglaistyti.
Asmeniškai man, ši koncepcija „mes išsiskyrėme gražiai“ – iš fantastikos srities. Nelabai suprantu, kas šiuo atveju yra „gražiai“. Tačiau tiksliai žinau, kaip yra negražu ir kaip nereikia daryti. Būtent apie tai ir noriu jums papasakoti.
Taigi, štai jums, berniukai – o kartu ir mergaitės, su kuriomis jus nesielgsite barbariškai ir neapgalvotai – mano naujametinė dovanėlė: nerašytas skyrybų kodeksas.
1. Negalima išeiti tylomis ir be jokių paaiškinimų, atsiprašymų ir t. t.
Viena iš populiariausių vyrų koncepcijų – eskapizmas. Jis pasireiškia tuo, kad vieną gražią dieną tiesiog pradedi ignoruoti jos skambučius ir žinutes, ir dar paprašai savo sekretorės, kad ji kalbėtų savo moterišku balsu pranešdama, kad tavęs nėra ir nežinia, kada parsirasi. Kyla pagunda pasikliauti „o gal“ (o gal ji susipras pati), jei jūs kartu negyvenate.
Tačiau jeigu prieš tavo „pabėgimą“ nebuvo jokių aršių ginčų, kurių metu buvo aiškiai pasakyta, kad tu neketini toliau tęsti santykius, jokių „o gal“ nesitikėk. Tavo būsima eks tikriausiai nuspręs, kad įkliuvai į kokią nors nemalonią padėtį, buvai pagrobtas kokios nors gaujos, patekai į avariją ir dabar guli ligoninėje sugipsuotas (būtent todėl neatsakai į jos skambučius). Ir ji veiks atitinkamai: metodiškai skambinės tavo draugams, tikrins ligonines ir morgus, šantažuos policijos pareigūnus, kad jie atskleistų adresus, kur tu galimai esi laikomas karo belaisviu.
Ir kuomet ji tave pagaliau ras (o ji tą tikrai padarys), jos veide pasirodys tokia nesupratimo ir nuoskaudos išraiška, dėl kurios tau pačiam bus gėda, jog nusprendei palikti ją tylomis be pasiaiškinimų. Todėl, kad tą suprasti iš tiesų yra sunku. Kaip pasakė mano viena pažįstama, kuri dvi savaites manė, kad jos vaikinas yra ant mirties slenksčio, o iš tiesų gi jis visą tą laiką šiltai ir sočiai gyveno pas draugus: „Nusprendei skirtis – rask savyje vyriškumo pakalbėti apie tai! Be paaiškinimų bėga tik bailiai“.
2. Į klausimą „Kokia yra priežastis?“ negalima atsakyti išreiškiant visus savo nepasitenkinimus.
Kitame „eskeiperių“ spektro gale, kurie išeina patyliukais – „tiesmuki sadistai“. Į klausimą „Kodėl?“ jie atsako labai detaliai, berdami kaip žirnius į sieną visas savo pretenzijas ir nusiskundimus. Pradedant nuo to, kad mergina drasko dantimis penį mineto metu, ir baigiant tuo, kad ji visada palieka šviesą tualete. Vienas vaikinas, pasielgęs panašiai, bandė mane įtikinti, kad jo ketinimai buvo geri (tarkim, kad mergina žinotų visus savo trūkumus ir kitų santykių metu neužliptų ant to paties grėblio). Neįtikino.
Įvardinti vieną, daugiausiai dvi priežastis – tai teisinga ir humaniška. O išplūsti moterį, kad ir kaip ji besielgtų su tavo peniu, ar elektra – tai tikras sadizmas. Ir tai bus tikras kalėdinis stebuklas, jei po to tavo eks, perėjusi intensyvų psichoterapijos kursą, galės susitikinėti su kuo nors per ateinančius porą metų.
3. Negalima informuoti apie išsiskyrimą trečiųjų asmenų pagalba
Situacija labai panaši į tą, kuri buvo vaikystėje, kai tau skambindavo draugai ar mylinčios klasiokės, o tavo mama jiems atsakydavo: „Ne, Petriukas neišeis į lauką“. Tik tau jau seniai nebe 9 metai. Galimas daiktas, tavo draugų tarpe netgi atsiras tokių, kurie yra pakankamai nesavanaudiški tam, kad atvažiuotų pas tavo merginą, surinktų tavo daiktus ir praneštų, kad nuo šiol tu jau daugiau nebegyveni čia.
Yra dar vienas drąsus kelias (jei jau spėjai susirasti naują panelę) – įtikinti savo naująją simpatiją pabendrauti su tavo buvusiąja. O ką, neblogas sprendimas? Tavo eks palaidos visas viltis susitaikyti. Bet visgi visa tai yra blogi, visiškai beverčiai būdai. Kad ir kaip tau norėtųsi galutinio pokalbio atsakomybę perkelti kam nors kitam, nereikia pataikauti savo bailumui, juk tai tavo santykiai (nors ir nevykę) ir tavo pareiga.
4. Negalima išsiskirti SMS žinutės pagalba
Tai beveik tas pats, kas paprašyti draugą ar naująją merginą pažaisti „blogą policininką“. Bet yra kitas, dar labiau beširdis ir mirtinas moters savigarbai variantas. Viena mano pažįstama po pusės metų bendravimo su vaikinu gavo žinutę kaip tik per pietų metą: „Mano manymu, mums reikia skirtis“. Žinoma, ji rado jėgų jam atsakyti: „O mano manymu, tu asilas“. Bet suvokimas, kad po visko, kas juos siejo, jis jai atsiuntė 30 simbolių žinutę, jai iki šiol neduoda ramybės. Aš netgi žinau, kokį norą ji sugalvos šių metų pabaigoje – ji jau trečius metus iš eilės ant popierėlio rašo tą patį norą – kad jos eks taptų impotentu. Jis, beje, vis dar nėra vedęs ir netgi su niekuo nesusitikinėja. Sutapimas? Nemanau.
5. Negalima staigiai keisti savo elgesio gyvulišku tam, kad ji pati nuspręstų su tavimi išsiskirti
Dar vienas populiarus vyriškas variantas: vidurnaktį tapti Liuciferiu – pradėti knarkti, gadinti orą, jos motiną vadinti „Hitleriu“, ateiti namo girtam, atsisakyti sekso ar versti užsiiminėti iškrypėliškais jo būdais. Vienu žodžiu, metodiškai vesti ją iki išsiskyrimo (jos pačios inicijuoto).
Kodėl aš nepalaikau tokio būdo? Na, visų pirma, todėl kad tu tiesiog nespėsi to padaryti – Naujieji jau mūsų kieme. Visų antra, tau tik taip atrodo, kad galima lėtai ir atsargiai nuodyti merginai gyvenimą, ir ji pati nesupras, kaip parodyti savo likusius šiltus jausmus tau. 9 iš 10 atvejų lėtai ir atsargiai neišeina. 9 iš 10 atvejų merginos mato, jaučia ir puikiai supranta, kur link tu eini. Ir pagrįstai įsižeidžia. Juk tai ne tik bailumas ir silpnumas, bet bailumas ir silpnumas kvadratu – tu ne tik ją kankini, bet ir perkeli išsiskyrimo atsakomybę jai ant pečių.
6. Nereikia frazės „mes liksime draugais“ priimti pažodžiui
Jei jūs iš tikrųjų skiriatės Naujųjų metų išvakarėse, tau jokiu būdu negalima pasirodyti ant jos namų slenksčio, kad ją asmeniškai pasveikintum su švente („Na ir kas, mes juk draugai?“). Skambinti ir rašyti taip pat nepatartina. Būtų neblogai dar patikslinti vakarėlio, kuriame dalyvausi, svečių sąrašą, kad atsitiktinai nesusitiktumėte. Žodį „draugas“ šiuo atveju reikėtų suprasti kaip „ne priešas“. Ir tavo dabartinis statusas tave įpareigoja laikytis kuo toliau nuo eks bent jau pusę laiko, kurį jūs praleidote kartu. Norėjai naujo gyvenimo nuo sausio 1-osios? Gavai.