Silpnybės – motociklai ir moterys
Apie Sorges asmenybę ir jo darbo metodus Japonijoje sklando daug spekuliacijų. Tačiau bene geriausiai jį pažinojo čekistas Borisas Gudzis. Tai būtent jis, iki Antrojo pasaulinio karo likus pustrečių metų, trylika mėnesių iš Maskvos valdė žmogaus, jam žinomo tik pagal operatyvinį Ramzajaus pseudonimą, grupę. Skaitė jo ataskaitas, atsakinėjo į laiškus, studijavo klausimus, kuriuos Ramzajus atsiųsdavo. Kartais pranešdavo apie operaciją savo skyriaus vedėjui, pasirašydavo šifruotes, kurios buvo siunčiamos Sorgei.
Sorge, pasak pagyras kukliai dalijančio Gudzio, „buvo aukščiausios klasės žmogus. Labai protingas, išskirtinai talentingas, turintis neįprastų gebėjimų. Jo net nėra su kuo palyginti. Sorge man buvo ir politinis veikėjas, kuris atėjo dirbti į žvalgybą. Be to, Richardas buvo puikus žurnalistas“.
Tačiau, kaip manė pulko komisaras Gudzis, net talentingiausias žmogus ir žurnalistas, tapęs šnipu, turi įsisavinti naujos profesijos taisykles. Svarbiausia iš jų – tu visą laiką esi pavojuje, virš tavęs nuolat kabo grėsmė. Neįsisavinus šių taisyklių, klaidos buvo neišvengiamos – o jų Sorge padarydavo, rašo portalas rg.ru.
Pavyzdžiui, jis lakstydavo po Tokiją motociklu. Vieną kartą pateko į avariją, kai su savimi turėjo įslaptintų dokumentų, kurių pasiimti važiuodavo pas savo ryšininką – žurnalistą Hotsumį Odzakį. Sorge kažkokiu stebuklingu būdu įsigudrino iškviesti savo radistą Maksą Klauzeną ir valios pastangomis liko sąmoningas, nors jo kaukolė buvo praskelta, o žandikaulis – lūžęs. Tačiau jo būsena buvo tokia, kad jis pats nebesugebėjo perduoti dokumentų. Tik pasakė: „kišenė“, ir Maksas, kuris jį puikiai suprato, sugebėjo nepastebimai paimti dokumentus. Tik juos perdavęs, Ramzajus tuoj pat atsijungė. Po šio incidento Gudzis važinėjimą motociklu griežtai uždraudė.
Borisas Gudzis. Vida Press nuotr.
Japonų šnipai, sekę Sorgę, preciziškai suskaičiavo: nuo 1933 metų rugsėjo 6-osios – dienos, kai Richardas atvyko į Tokijų – iki pat arešto (1941 metų spalio 18-osios) Sorge turėjo santykius su 52-ejomis moteris. Labiausiai stabilūs, ilgalaikiai santykiai susiklostė su Vokietijos ambasadoriaus Eugeno Otto žmona (ambasadorius tikrai apie tai žinojo, tačiau į žmonos išdavystes žiūrėjo abejingai) ir japone Isii Chanako. Japonų žvalgybai nebuvo įmanoma prieiti arti prie aukštos padėties vokietės, šantažas šiuo atveju neveikė. O štai Chanako jie visaip gąsdino. Buvo veržiamasi į jos namus, vykdomos kratos, reikalauta išduoti viską, ką ji žino apie Sorgę. Tačiau nuoširdžiai sovietų šnipą mylėjusi japonė užsispyrusiai tylėjo.
Ji galimai žinojo apie savo mylimojo dvigubą gyvenimą, tačiau nebuvo nei agentė, nei padėjėja - Sorge nepainiojo meilės reikalų su darbu.
„Su šiais bičais aš draugauju“
Anot Boriso Gudzio, su japonų žvalgyba Sorge turėjo ypatingus santykius. Jis pats pranešė Maskvai: su šiais bičais aš draugauju. Ir, atrodo, ši draugystė buvo pasiekusi tokį lygį, kad jis sugebėdavo žvalgybininkams duoti pinigų ar kyšį, kad šie labai neįkyrėtų.
Tačiau panašus žaidimas – rizikingas ir pavojingas. Japonijos žvalgyba išsiskyrė iš saugumo tarnybų kitose šalyse. Tokijuje jiems buvo leidžiama praktiškai viskas. Kontržvalgyba vaikščiojo paskui Sorgę, kaip ir paskui kitus užsieniečius, lipo jam ant kulnų. Nepadėjo ir Vokietijos pilietybė, kurią tuo metu japonai ypač vertino. Dokumentus jie galėjo tikrinti ir tikrino kiekviename žingsnyje - išskirtinai tam, kad pagąsdintų. Į Sorges butą ateidavo ne tik tada, kai jo nebuvo namie. Jie neslėpė, kad Sorgei kvėpuoja į nugarą. Absoliučiai visus, kurie dėl savo darbo pobūdžio bendravo su užsieniečiais, žvalgyba siekdavo paversti informatoriais. Tie, kurie neskubėjo dalintis informacija, likdavo be darbo.
Todėl Ramzajui ir tekdavo naudoti netradicinius metodus. Stebėdamas japonų žvalgybos darbuotojus, jis išskyrė tuos, kurie, kalbant šnipų žargonu, „eina į kontaktą“. Būdamas charizmatiška asmenybe, geranoriškiausius paversdavo savo gerais pažįstamais. Pasitaikydavo, kad jam pavykdavo žvalgus perpirkti už nedideles dovanėles. Šnipus moko – jokiais būdais, nebent nėra kitos išeities, negalima atsiplėšti nuo žvalgybos, apgaudinėti ją ar atvesti į akligatvį. Tada šnipai tampa negailestingi. Kam gi patinka, kai jį, nepaisant priimtų nerašytų taisyklių, kvailina? Sorge rašydavo Centrui: „Nuolatinio sekimo aš iš esmės nebijau. Manau, kad pažįstu kiekvieną žvalgą ir jų naudojamus darbo metodus. Manau, kad man pavyksta juos visus vedžioti už nosies“.
Metus jis švelnino santykius su Japonijos žvalgyba, neleido jiems tapti žiauriais priešais. Taip, tai prieštarauja visiems žvalgybos kanonams. Tačiau ar galėjo Ramzajus Japonijoje veikti tradiciškai?
Japonų smūgį „peradresavo“ Amerikai
Nuo 1932 metų vasario 15 dienos iki 1941 spalio Richardas Zorgė buvo sovietinės karinės žvalgybos rezidentas Japonijoje. Kartu su juo dirbo atsidavę, Kinijoje patikrinti padėjėjai – žurnalistas Hotsumis Odzakis ir radistas Maksas Klauzenas. Vėliau prie jų prisijungė žurnalistas Branko Vukeličius ir dailininkas Jotoku Mijagis. Būdamas Vokietijos ambasadoriaus Tokijuje patarėju ir faktiškai ambasados atstovu spaudai, Sorge bėgant laikui suprato: jis gali ne tik gauti vertingiausią informaciją, bet ir daryti įtaką svarbiems politiniams įvykiams.
Dar vienas įrodymas, rodantis didelį nacių pasitikėjimą Sorge, buvo aptiktas 2015 metais – Tokijuje rastas nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministro Ribentropo laiškas, parašytas 1938 metais. Svarbi Reicho figūra sveikino Sorgę su gimtadieniu, pažymėdamas jo „išskirtinį indėlį“ į Vokietijos ambasados Japonijoje veiklą. Prie laiško buvo pridėta didžiulė ministro nuotrauka su autografu.
Plačiai žinoma, kad Ramzajaus žvalgybos grupė pirmoji informavo Sovietų Sąjungos žvalgybos centrą apie tikslią Vokietijos puolimo datą. Nemažai girdėta ir apie tai, kad 1941 metų liepą Sorge gavo sunkiausią užduotį – išsiaiškinti, ar Japonija prisijungs prie Hitlerio užpuolant Sovietų Sąjungą. 1941 metų rugsėjo 6 d. jis pradžiugino Centrą žinia, kad šiais metais karo su Japonija nebus, Tokijus rengiasi pradėti karinius veiksmus pietuose, o ne sovietų Tolimuosiuose rytuose. Viskas baigėsi tuo, kad puikiai parengtos rusų divizijos, artilerijos pulkai, tankų brigados, pasiruošusios kovai su Kvantuno armija, buvo greitai permestos iš Tolimųjų rytų į Vakarus, taip išgelbėdamos Maskvą ir visą Sovietų Sąjungą.
Tačiau Sorges-Ramzajaus veikloje buvo dar kai kas, apie ką mažai rašoma, o jeigu apie tai ir užsimenama - tik paviršutiniškai, neužtikrintai. O juk būtent jis sugebėjo pakreipti visą Antrojo pasaulinio karo eigą – karui jau įsibėgėjus, jam pavyko pakeisti vieno pavojingiausių priešininkų smūgių kryptį.
Vokiečiai spaudė savo sąjungininkus japonus. Vokiečių karinis atašė Tokijuje Kremcheris ir ambasadorius Ottas spaudė Japonijos ministrą pirmininką princą Konoe, reikalaudami nedelsiant pradėti karą su Sovietų Sąjunga. Tačiau Sorges padėjėjas Odzakis, iki to laiko jau spėjęs tapti ministro pirmininko patarėju, perdavė: princo kabinetas kol kas karui nesiryžta, bijo pažeisti paktą dėl neutraliteto, pasirašytą su sovietais 1941 metų balandžio 13 d.
Šnipai buvo sukūrę teoriją: jeigu Hitleris užims Maskvą, artimiausioje ateityje Sibiras ir Tolimieji Rytai vis tiek atiteks Japonijai, tačiau be japonų kraujo praliejimo. O štai Japonijos įsivėlimas į karą su Sovietų Sąjunga būtų parankus amerikiečiams. JAV išlauks, kol išseks Tokijo turimas pusės metų naftos rezervas, ir smogs į pačius Japonijos pamatus (visiškai objektyvius Japonijos turimų energetinių resursų skaičiavimus pateikė tie patys Sorge ir Odzakis). Ši teorija pasiekė ministro pirmininko ausis ir jam patiko.
Svarbiausias priešas – JAV. Tokią per Odzakį perduotą Sorges „užuominą“ išgirdo ir princas Konoe. Kai Richardas jau sėdėjo kalėjime, jo idėjos iš esmės buvo įgyvendintos, kai gruodžio 7 d. japonai nelauktai – bent jau amerikiečiams – užpuolė Perl Harborą. Amerikiečiai nebeturėjo pasirinkimo – tik karas su Japonija be jokios atsitraukimo galimybės. Sovietų šnipo Sorges „įsakymas“ buvo įvykdytas.
Šiandien, praėjus dešimtmečiams, galima drąsiai konstatuoti: karas dviem frontais Sovietų Sąjungai būtų buvęs pražūtingas.
Publikacijos tęsinį skaitykite rytoj, spalio 31 dieną, portale Vyriskai.lt