Antro pasaulinio karo metais Otto Skorzeny buvo superdiversantas, Hitlerio numylėtinis. Jis suplanavo ir realizavo Mussolinio išlaisvinimo operaciją, sugriovė Vengrijos planus prisijungti prie antihitlerinės koalicijos. Po karo, neilgai pasėdėjęs lageryje, išvyko į JAV ir treniravo agentus parašiutininkus, vėliau gavo pasą asmeniškai iš diktatoriaus Franco ir laimingai gyveno Ispanijoje su žmona Ilza, buvusio Trečiojo reicho ekonomikos ministro Hjalmaro Schachto dukterėčia.
1962 m. Otto ir Ilza viename Madrido bare susipažino su miela vokiečių pora. Keturiasdešimtmetis vyras ir jo jaunesnė žmona papasakojo, kad neseniai atvyko į Ispaniją pakeliauti, o juos jau spėjo apvogti. Otto Skorzeny ir jo sutuoktinė pasiūlė jiems pernakvoti savo viloje.
Šeimininkai buvo svetingi, atmosfera prie stalo buvo jauki, visi gėrė vyną, juokavo. Na bet ne veltui Otto Skorzeny buvo vadinamas diversinių operacijų legenda. Vienu metu jis išsitraukė pistoletą ir sušuko: „Žinau, kas jūs. Jūs – „Mossado“ agentai. Atėjote manęs nužudyti!“
Turistai reagavo labai ramiai: „Esate teisus tik iš dalies – mes iš tiesų „Mossado“ agentai, bet jei būtume norėję jus nužudyti, jau prieš savaitę būtumėte negyvas.“
Otto Skorzeny atsakė, kad vis tiek šaus. „Tada tie, kurie ateis po mūsų negers su jumis vyno. Net nepamatysite to, kuris ištaškys jums smegenis“, – pasakė „turistas“ Anke ir pridūrė, kad jie atėjo jam padėti.
Skorzeny kelias sekundes patylėjo. „Ko jums reikia?“, – paklausė. „Informacijos, už kurią dosniai sumokėtume“, – atsakė „Mossado“ agentas. „Pinigai manęs nedomina. Man ir taip užteks visam likusiam gyvenimui“, – tarstelėjo Skorzeny. „O ko jums reikia?“ – paklausė agentas. „Norėčiau, kad Simonas Wiesenthalis išbrauktų mano pavardę iš ieškomų nacistų sąrašo.“
Išgirdęs teigiamą atsakymą O. Skorzeny nuleido ginklą, vyrai netgi paspaudė vienas kitam ranką. „Iš karto supratau, kad istorija su vagyste buvo pramanyta“, – nusišypsojo buvęs esesininkas.
Dialogas tarp Otto Skorzeny ir „Mossado“ agento neišgalvotas. Jis aprašytas buvusio „Mossado“ agento Rafi Midano prisiminimuose, patvirtintas kitais įrodymais. Beje, S. Wiesenthalis nesutiko išbraukti O. Skorzeny iš savo sąrašų. Jis sutiko tik atidėti nuosprendžio vykdymą. Kaip ir kaip keistai skambėtų, O. Skorzeny tai tiko.
Greitai O. Skorzeny nuvyko į Izraelį ir susitiko su operacijos kuratoriumi Josifu Raananu ir tuometiniu „Mossado“ direktoriumi Isseru Harelemu. Šis supažindino jį su operacijos „Damoklo kardas“ detalėmis. Šia operacija „Mossadas“ norėjo sutrukdyti Egiptui pasinaudoti pabėgusiais iš Europos nacistais kurti savai specialiajai tarnybai ir kariniam pramonės kompleksui.
Otto Skorzeny nuvyko į Egiptą ir „Mossadui“ sudarė ten dirbusių vokiečių mokslininkų sąrašą. Būdamas Kaire jis išsiuntė į vieną slaptą įmonę siuntinį su bomba. Rezultatas – penki žuvusieji. Jis taip pat aiškinosi kompanijas, kurios tiekė Egiptui strateginę žaliavą ir ginklus. Tarp jų buvo ir mokslininkų grupės vadovui Heinzui Krugui priklausiusi kompanija „Intra“. H. Krugas buvo viena iš pagrindinių operacijos tikslų. Per karą jis dirbo Penemundės poligone, vadovaujamas Wernherio von Brauno, ir buvo laikomas vienu iš geriausių raketų kūrimo specialistų.
Gavęs O. Skozeny sąrašus, J. Raananas pradeda antrą operacijos fazę. Palaipsniui ima aktyviai atakuoti Gamalio Abdelio Nasero režimui dirbusius vokiečius. Jiems rašo laiškus, skambinėja naktimis, grasina. Vokiečiai supranta, kad grasinimai – ne juokas, juk neseniai pasibaigė Adolfo Eichmanno, kurį „Mossado“ agentai pagrobė iš Argentinos, teismas. O Egiptas – ne Argentina, Izraelis nuo čia visai netoli. Tarp vietos nacistų kilo panika. Daugelis pabėgo iš šalies. Pats H. Krugas, pasidavęs visuotinei nuotaikai, nusprendžia paprašyti pagalbos seno bičiulio, kurį kaip tik vėl sutiko Egipte. Šis bičiulis, buvęs Antrojo pasaulinio karo laikų bendražygis, buvo Otto Skorzeny.
1962 m. rugsėjo 11 d. H. Krugas negrįžo namo. Ir kitą dieną negrįžo. Ir dar kitą. Jį nušovė tą patį vakarą. Likvidavimo operaciją vykdė būsimasis Izraelio ministras pirmininkas, tuometinis „Mossado“ specialiųjų operacijų skyriaus viršininkas Yitzhakas Shamiras, A. Echmanno pagrobime dalyvavęs Peteris Malkinas ir J. Raananas. Gaiduką nuspaudė buvęs SS oberšturmbanfiureris O. Skorzeny.
Paskui Izraelis bandė pasitelkti jį slaptoms deryboms su Egiptu, tačiau egiptiečiai nuo jų išsisuko. Iš „Mossado“ pasitrauku J. Raananui, nauju O. Skorzeny kuratoriumi tapo Rafis Eitanas. Tuo aktyvi „Mossado“ bendradarbiavimo su O. Skorezeny fazė ir baigėsi. Izraelio ministras pirmininkas Davidas Ben-Gurionas, sužinojęs apie šiuos kontaktus, įtūžo ir įsakė nedelsiant juos nutraukti, o visą istoriją įslaptinti. Tiesa, R. Eitanas susitiko su O. Skorzeny jau po aprašytų įvykių, bet nesutiko plačiau apie juos pasakoti.
Vėlesniais metais O. Skorzeny dalyvavo kuriant įvairias neonacistines organizacijas, padėjo buvusiems esesininkams bėgti iš kalėjimų, taip pat dirbo Egipto ir Argentinos prezidentų patarėju. Jis mirė sava mirtimi 1975 m., veikiausiai užsidirbęs teisę į tai 1962 m. vasarą ir rudenį.