Prasidėjus Michailo Gorbačiovo epochai, Sovietų Sąjungoje jau buvo galima įkvėpti šviežio oro. 1986 metais televizijos žiūrovai jau galėjo mėgautis ir neregėta negirdėta naujiena – televizijos tiltais tarp Amerikos ir Sovietų Sąjungos. Atšilus dviejų supervalstybių santykiams žmonėms buvo įdomu pasmalsauti, koks gyvenimas verda anapus Atlanto.
1986 metų birželį parodytas televizijos tiltas „Bostonas – Leningradas“ tapo istoriniu – ir tai tik vienos frazės dėka.
Televizijos tilto tema - „Moterys kalbasi su moterimis“, o šią diskusiją vedė patyręs amerikiečių žurnalistas Philipas Donahue bei jo kolega iš Sovietų Sąjungos Vladimiras Pozneris.
Iš pradžių ir Bostono, ir Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) moterų pokalbis priminė konferenciją, kurioje abi pusės akcentavo taikos svarbą. Tačiau po pusvalandžio pokalbis įgavo ir kitų atspalvių. Viena amerikietė papasakojo, jog jų šalyje per televiziją rodomos reklamos dažnai propaguoja seksualumą. „Ar jūsų šalyje yra tokių televizijos reklamų?“, - juokdamasi paklausė amerikietė.
Klausimas sovietinėms moterims matyt pasirodė gana aštrus, tačiau Liudmila Ivanova, „Sovietinių moterų komiteto“ atstovė ryžosi į jį atsakyti. „Sekso pas mus nėra, ir mes kategoriškai esame prieš jį“, - ryžtingai, lyg sėdėdama ne televizijos studijoje, o ataskaitiniame partijos susirinkime, rėžė moteris, o jos žodžius palydėjo griausmingas juokas ir replika: „Seksas pas mus yra, tik nėra televizijos reklamos“.
Televizijos tiltas „Bostonas-Leningradas“ buvo rodomas per Centrinę televiziją, tad sparnuota frazė tuoj pat buvo pasičiupta ir tapo byrančios sovietų imperijos folkloro dalimi.
Jau gerokai vėliau pasirodžiusiose publikacijose Rusijos spaudoje buvo rašoma, jog frazę Liudmila Ivanova užbaigė žodžiais „bet pas mus yra meilė“, tačiau pagal vieną versiją jie nebuvo išgirsti dėl pasigirdusio griausmingo juoko, kitoje versijoje tvirtinama, jog jie buvo iškirpti arba specialiai nutildyti (televizijos tiltas nebuvo tiesiogiai transliuojamas).