Iš nuskendusio objekto iškeltas 40 mm pabūklas „Flak 28”, sraigtai ir kiti katerio fragmentai, turintys istorinės reikšmės.

Vokiečių greitaeigiai torpediniai kateriai (dar vadinami „Schnellboot“ arba „S-boot“) buvo gaminami 1930-1945 metais. Iš viso jų buvo pagaminta 250.

Laivas ant minos užplaukė ir paskendo 1943 metų birželio pradžioje, tačiau prieš savo žūtį smogė kelis ypač skaudžius smūgius Sovietų Sąjungos laivynui.

Pirmąja S-102 auka tapo sanitarinis transporto laivas „Belostokas” – jis buvo paskutinis didelis sovietų transporto laivas, kuriam pavyko pasiekti Vermachto pajėgų apsuptą Sevastopolio uostą.

1942 metų birželio 18-osios vėlų vakarą „Belostokas“, kuriam vadovavo vyresnysis leitenantas su lietuviškai skambančia T. Rimkaus pavarde, lydimas tralerio ir penkių apsaugos katerių, išplaukė į paskutinį savo reisą. Į Tuapsą išplaukusio „Belostoko“ denyje buvo 375 sužeistieji ir 43 evakuoti Sevastopolio gyventojai.

Apie antrą valandą nakties sanitarinį laivą lydėjusio tralerio įgula pastebėjo torpedinio katerio siluetą, tačiau jūrininkai pagalvojo, jog jis priklauso sovietų laivynui, tad ugnies neatidengė. Šis aplaidumas leido trims vokiečių kateriams netrukdomiems atakuoti konvojų. Vienos paleistos torpedos „Belostokui“ sėkmingo manevro dėka pavyko išvengti, tačiau iš S-102 paleista torpeda pataikė į laivą ir šis greitai nugrimzdo į 250 metrų gylį. „Belostoką“ lydėjusiems kateriams pavyko išgelbėti 75 sužeistuosius, 3 keleivius ir 79 įgulos narius. Juodoji jūra tapo 388 žmonių kapinėmis.

Nepraėjus nė dviem mėnesiams, rugpjūčio 10-ąją, kapitono Wernerio Tionigeso vadovaujamas S-102, atakavo iš Tuapso į Potį plaukiantį sovietų transporto laivą „Sevastopolis“, kuriuo plaukė 199 sužeistieji ir apie 850 evakuotų piliečių. Kartu su laivu nuskendo 924 žmonės, dar 130 pavyko išgelbėti į pagalbą atskubėjusiam traleriui. Manoma, kad „Sevastopolis“ nuskendo 600 metrų gylyje, nors kiti šaltiniai teigia, kad ataka įvyko rajone, kur Juodosios jūros gylis siekia 2000 metrų.

Kiek žmonių žuvo ir aš išviso buvo aukų, kuomet S-102 1943 metų birželį užplaukė ant minos ir paskendo, nėra žinoma, tačiau laivo kapitonas Werneris Tionigesas per šį įvykį smarkiau nenukentėjo. Kariškis mirė 1995 metais, sulaukęs 85 metų.