Visą reikalingą techniką, kurios pagalba iš apipelkėjusio ežero traukiami naikintuvo likučiai, į sunkiai pasiekiamą vietovę pristatė sraigtasparniai ir vikšrinė technika. Lėktuvo likučiai, daugiau nei 70 metų pragulėję pelkėje, išsilaikė blogai, tad borto ir variklio numeriai bus identifikuoti tik po kurio laiko.

Tačiau ekspertai beveik neabejoja, jog rastos lėktuvo nuolaužos yra ypač vertingos, mat jį pilotavo Aleksejus Maresjevas, kurio istorija, aprašyta „Apysakoje apie tikrą žmogų“ tapo ne tik kvapą gniaužiančios beletristikos pavyzdžiu, bet ir sovietų propagandos įrankiu.

Naikintuvo likučių buvo ieškoma kelis dešimtmečius, tačiau visos ligšiolinės ekspedicijos buvo nesėkmingos.

Leitenanto Aleksejaus Maresjevo pilotuojamas JAK-1 buvo numuštas 1942 metų balandžio 4 dieną per oro mūšį virš vadinamojo Demianskimo placdarmo Novgorodo srityje. Lakūnas sugebėjo nutupdyti sugadintą naikintuvą miško pakraštyje, ant apledėjusios pelkės. Išsiropštęs iš naikintuvo sunkiai sužeistas lakūnas aštuoniolika dienų per vokiečių kontroliuojamą teritoriją slinko fronto linijos link. Paskutines dienas A.Maresjevas jau nebegalėjo eiti – sužeistos ir nušalusios kojos jo nebeklausė, tad į priekį jis stūmėsi šliaužte – centimetras po centimetro. Išsekusį lakūną nuo mirties išgelbėjo Plavni kaimelio gyventojai.

Lakūnui buvo amputuotos abi kojos, tačiau tai nesugniuždė A.Maresjevo – kariškis taip išsitreniravo vaikščioti su protezais, jog jau 1943 metų birželį jis grįžo į kariuomenę, sėdo prie naikintuvo šturvalo ir iki 1944 metų, kuomet jis buvo paskirtas karinių oro pajėgų aukštųjų mokyklų instruktoriumi-lakūnu, aktyviai dalyvavo kariniuose veiksmuose. Per Antrąjį pasaulinį karą jis atliko 86 skrydžius, per kuriuos numušė 11 priešininkų lėktuvų. Iš jų net septynis – grįžęs į rikiuotę po sunkaus sužeidimo.

A.Maresjevo kova su mirtimi ir neįtikėtina valia laikraščio „Pravda“ korespondentą Borisą Polevojų įkvėpė parašyti „Apysaką apie tikrąjį žmogų“, tiesa, joje Aleksejus Maresjevas tapo Aleksejumi Meresjevu.

Sovietų valdžia šį literatūros kūrinį pavertė propogandos įrankiu - knyga buvo išleista keliais milžiniškais tiražais ir ne vienai Sovietų Sąjungos imperijos jaunajai kartai šio kūrinio pagalba buvo „plaunamos smegenys", skiepijant mintį, jog už komunizmą galima kovoti ir taip, kaip kojų netekęs lakūnas.

A.Maresjevas mirė 2001 metais, sulaukęs 84 metų.