K-219 Karibų jūroje

Strateginio raketsvaidžio K-219 žūtis Karibų jūroje yra kiek panaši į K-429 įvykį. Povandeninį laivą paskubomis išsiuntė į jūrą, kuomet vienas laivas grįžo dėl nepataisomo ginklo gedimo. Ekipažą sukvietė iš atostogų, 34 proc. žmonių atvyko iš kitų povandeninių laivų. Beje, maksimalus skaičius „svetimų“ – 30 proc. Viršijant šią normą, draudžiama išplaukti į jūrą. 

 
1986 metų spalį laive įvyko sprogimas – vandeniui iš išorės patekus į šachtą buvo suknežinta raketa. Kaip tikino keli K-219 ekipažo nariai, šachta „filtravo“ jau seniai, tačiau to, kas vyko, niekas perdaug nesureikšmino. Perteklinį vandenį išpildavo žarnomis. Apie šį nutekėjimą jau buvo žinoma dar prieš išplaukiant į žvalgybą. Be to, kontrolinio išplaukimo metu prieš užimant poziciją vanduo vėl buvo aptiktas, tačiau divizijos specialisto įsakymu į pastebėjimus nebuvo atsižvelgta, apie gedimą niekam nepranešta. Jau užimant poziciją vanduo spėjo užpildyti šachtą, įgulos nariai bandė nupilti vandenį, tačiau raketa sprogo, rašo portalas lenta.ru Incidento metu ir gesinant kilusį gaisrą žuvo keturi jūrininkai, dar keturi, tarp jų – ir čia karinę tarnybą atlikęs lietuvis R.Sadauskas mirė vėliau dėl kilusių komplikacijų.

Pavojingi kuro komponentai (heptilas ir azoto rūgštis) pasiskirstė po visą povandeninį laivą, todėl K-219 išplaukė į paviršių. Į pagalbą pirmieji atskubėjo amerikiečių laivai, tačiau jų pagalbos buvo atsisakyta. Po kurio laiko atplaukė sausakrūvis „Krasnogvardeiskas“, į kurį ir buvo evakuota povandeninio laivo įgula. Ant jo denio liko tik laivo vadas Igoris Britanovas. Štabo karininkai liepė avariją patyrusį povandeninį laivą buksyruoti iki artimiausio Sovietų Sąjungos uosto, tačiau po keliolikos valandų neaiškiomis aplinkybėmis nutrūko trosas ir K-219 nugarmėjo į dugną. Laivo kapitonas skęstantį K-219 paliko paskutinę akimirką. 

Egzistuoja keletas nuomonių dėl I.Britanovo priimtų sprendimų to įvykio metu, užmerkiant akis dėl techninių gedimų šachtoje. Kaip bebūtų buvę, tikroji incidento priežastis buvo bandymas išplukdyti povandeninį laivą bet kokia kaina „ginant savus interesus“, o ne dėl to, jog vadovaujantis asmuo „nenumatė“ įvykių baigties. Kaltė buvo suversta povandeninio laivo įgulai, I. Britanovui ir jo pareigūnams grėsė kalėjimas. Galutinis priimtas sprendimas buvo „tik“ jų atleidimas nuo pareigų (išėjimas į pensiją) ir visų pelnytų apdovanojimų atėmimas.

Daugelis Igorio Britanovo stebuklingą išsigelbėjimą nuo įkalinimo bausmės tapatina su tuo metu įvykusiu gynybos ministro maršalo Sergėjaus Sokolovo priverstiniu atsistatydinimu (jį pakeitus Dmitrijumi Jazovu) – šią rokiruotę lėmė didžiulis skandalas, kuomet 1987 m. Raudonojoje Aikštėje nusileido VFR piliečio Matiaso Rusto pilotuojamas nedidelis lėktuvas. Tik 2000 metais, gynybos ministro postą užėmusio Igorio Sergejevo kadencijos metu, Igoris Britanovas pelnė pirmo rango kapitono laipsnį.

K-152: sutaupyta, kur negalima taupyti

2008 metų lapkritį bandymams į vandenis išplaukė atominis povandeninis laivas K-152 „Nerpa“ - jį buvo užsakiusi Indijos vyriausybė. Lapkričio 8-tą dieną antrame povandeninio laivo skyriuje netikėtai įsijungė priešgaisrinės apsaugos sistemos pavadinimu „LOH“. Per incidentą žuvo 20 žmonių: trys iš jų kariai, likusieji - jūros pramonės ekspertai.
Vykdant tyrimą buvo nustatyta, kad seržantas ir darbų vadovas Dimitrijus Grobovas buvo atsakingas už sistemos aktyvavimą. Šalia kaltinamojo sėdėjo kitas įtariamasis asmuo - laivo gynybos pirmo rango kapitonas Dimitrijus Lavrentjevas.

Tačiau išaiškėjo, jog tariama versija yra klaidinga. D. Grobovas jautėsi spaudžiamas tyrėjų ir atsisakė duoti parodymus. Atsirado daugiau naujų teorijų apie visą laivą valdančią „Molibden“ konsolę, kuri kontroliuoja įsijungusią priešgaisrinę sistema „LOH“; esą ji nuolatos duodavo klaidingas komandas laive. Maža to, buvo išsiaiškinta, jog įrengtoji sistema „LOH“ buvo sukurta nenumatytais (tačiau žymiai pigesniais) planuose būdais. Pasirodo, jog panaudota priešgaisrinė medžiaga buvo ne kas kitas, o toksiškos tetrachloretileno dujos.

2011 metais vertinimo komisija išteisino kaltinamuosius Grobovą ir Lavrentjevą. Galiausiai 2012 metais Aukščiausiasis Teismas panaikino kaltinimus ir bylą nukėlė ateičiai naujiems svarstymams. 2013 metais jūrininkai vėl buvo išteisinti.