Vieną dieną sulaukiau judėjimo negalią turinčio Audriaus pagalbos prašymo. Ištrauka iš jo laiško: „Gaila, kad esu toks, jog nemoku laisvai reikšti savo minčių. Bijau ištarti tą žodi „Labas“, nuo kurio ir prasideda pažintis. Žinau, merginoms sveikas patinas yra pirmoje vietoje. Nors žinau ne vieną merginą, kuri nuo tokio yra nukentėjusi, bet jos ir toliau ieško sveikų, o į tokius, kaip aš net nežiūri. Nesu išvaizdus, neturiu gero automobilio, neturiu gerų pajamų. Neturiu nieko, kuo sužavėčiau tokią merginą, kaip Lina. O aš kaip tik tokios ir noriu. Lina tobula mergaitė.“
O kodėl tu neturi antros pusės? Kol įkvėpei oro ir pradėjai skaityti kitą sakinį, turbūt mintyse jau buvai išrikiavęs visas septyniolika priežasčių: neturi nuosavo namo; tavo šypsena nepanaši į Džordžo Klūnio; neuždirbi šimtų tūkstančių, kaip tas pažįstamas, kuriam atiduotum visus savo pinigus, kad tik su juo iš vis būtum nesusipažinęs; tavo pilvas panašesnis ne į grotas, bet į šaltieną; tavo darbe vien vyrai; salsos pamokose visos užimtos arba negražios (yra viena gera, laisva, bet negali jos kabinti, nes nemoki bendrauti, kaip tas kitas žąsinas, kuris nuolat neužsičiaupia). Kas dar? Viskas? Ai, dar keletas priežastėlių, bet nebevardinkime. Priežasčių moterims nepatikti turi septynis su puse karto daugiau, nei užtektinai.
Tačiau tikroji priežastis, kodėl savo pašonėje neturi mylimos moters, yra ne tarp tų septyniolikos, kurias išvardintum naktį pakeltas.
Pamenu, internete susipažinau su viena mergina. Susibendravome, ji kelioms dienoms atvyko į mano miestą. Vilnių. Susitarėme susitikti. Padovanojau jai kažkokią mandrą gėlę, įsisodinau į automobilį ir išsivežiau aprodyti miesto. Kelių metų senumo karietoje Maiklą Džeksoną grojo 20.000 litų vertės garso sistema. Tai nebuvo gezų bumčikai kepenims masažuoti. Nors tiko ir masažui. Tai buvo sistema, skirta pajusti muzikos aromatą, kiekvieno instrumento virpesį. Kai paspausdavau gazo pedalą, kremu išteptomis odinėmis sėdynėmis slysteldavome ir prikibdavome prie atlošo. Jokio trūkčiojimo, tik nuolatinis greitėjimas. Jokio beprotiško lakstymo, tik taisyklių nepaisymas neprarandant užtikrintumo. Pralėkę Baltupius, Jeruzalę, sustojome Verkių parke. Nusivedžiau parodyti, kaip atrodo Neris iš aukštai. Kai muzika negroja ir nereikia vairuoti, tenka bendrauti. Taigi bendravome. Taip lyg vienas kitam būtume paruošę šimto klausimų testą, iš kurių į 70 atsakius teisingai, eisime į antrą pasimatymą.
-O tu esi taip daręs?
-Aha. O tu?
- Aha. O mėgsti tą?
- Nelabai. O tau patinka?
Humoras, flirtas, prisilietimai, erzinimas, emocijos? Tai kažkokie picų pavadinimai?
Ji buvo dainų šventės dalyvė, turėjo ruoštis pasirodymui, tad ilgai neužsibuvome. Kitą vakarą savo namuose suorganizavau balių. Pasikviečiau draugų ir aišku - ją su draugėmis. Tikėjausi nugirdyti ir nusigerti pats. Kitu atveju išdrįsti ją pabučiuoti būtų buvę tiesiog neįmanoma. Deja, tą vakarą ji pasijautė blogai, susirgo ir neatvyko. Po dviejų valandų jas sutikome mieste. Buvau saldainiukas gražioje pakuotėje, bet jo valgyti niekas nenorėjo. O gal tik pritrūko kelių atsakymų iki lemtingų septyniasdešimties? Norėjau tuo tikėti, bet jaučiau, kad tikroji nesėkmės priežastis slypi kitur.
Pasielgiau labai paprastai. Pardaviau karietą, „Brax“ kondensatorių, „RS Audio Pro“ aukštadažnius, mečiau universitetą, išsinuomojau kuklų bendrabučio kambarį ir pradėjau mokytis būti patrauklus moterims. Po dviejų metų susipažinau su kita mergiote. Už tą, kurią vežiojausi Vilniuje, buvo septyniais su puse karto patrauklesnė. Turėjo ne tik simpatišką veidelį. Į pirmą pasimatymą atvažiavome autobusais. Nedovanojau Jai gėlių. Lauke buvo šalta, bet į restoraną nesivedžiau. Ji iš tų moterų, kurioms itin svarbu, ką jos vyras veikia. Buvau ne tik kad bedarbis, bet dar rašiau knygą apie tai, kaip suvilioti moterį. Nepaisant visko, Ji daug šypsojosi, juokėsi. Pabučiavau ją. Numoviau pirštinę ir vedžiausi paėmęs už rankos. Tas pasimatymas man kainavo tiek, kiek kainuoja du kartoniniai puodeliai kavos - 13,5 lito. Buvo pats brangiausias, kokiame tik esu buvęs. Prieš antrą pasimatymą Ji nesusirgo. Kaip ir prieš šimtą kitų.
Višteles galbūt, bet patrauklią moterį suvilioja ne raumenys ir automobiliai. Svarbu ne ką gali jai nupirkti, o kaip gali priversti ją... JAUSTIS. Jeigu dar tiksliau - ne kaip sumanipuliuoti ir priversti jaustis, o kaip ji jaučiasi šalia geriausios tavo versijos.
Audrius, esu tikras, kad ir tu, puikiai žino visus savo trūkumus. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl jis įkopęs į ketvirtą dešimtį yra vienišas, yra ne ta, kad vietoje prabangaus automobilio turi fizinę negalią. Priežastis ta, kad jis trisdešimt metų savęs gailisi ir nedaro nieko, kad išmoktų moterį padaryti laimingą. Laimingą ne naujais batais ar nekilnojamo turto dokumentais, o savo vertybėmis, humoro jausmu, pasitikėjimu savimi, galantiškumu, sąmojais, išmintimi, vyriška energija...