Vienas iš privalomų filmų peržiūrų buitiniuose kino teatruose (paprasto daugiabučio kambaryje) akcentų būtinai būdavo siaubo juosta, savotiška vyšnaitė ant pyrago, pateikiama pačioje ilgo vakaro pabaigoje – neabejotinai dėl to, kad dar baisiau būtų grįžti namo kylant liftais: tai būdavo tikra kančia tiems, kas gyvendavo 12 ar 16 aukštų daugiabučiuose.
1984 metais amerikiečių režisierius Wesas Cravenas „pagimdė“ vaidybinį siaubo filmą „Košmaras Guobų gatvėje“, kuris greičiausiai netikėtai ir jam pačiam tapo kultine juosta abejose Atlanto pusėse. Tik štai jei Amerikoje filmo finansiniai rodikliai buvo kruopščiai fiksuojami (filmas, kainavęs nepilnus du milijonus dolerių, surinko per 25 milijonus dolerių), tai Sovietų Sąjungoje pelną skaičiuodavo tik kontrabandininkai, užsiimdavę filmų atvežimu, įgarsinimu ir pogrindiniu platinimu, bei vaizdo leistuvų savininkai, savo butuose rengdavę 3-5 rublius kainavusias 4-6 filmų peržiūras, tikrus pogrindinius „kino pavasarius“.
Žinoma, jei ne peiliapirštis Fredis Kriugeris, „Košmaras Guobų gatvėje“ tokios sėkmės greičiausiai nebūtų sulaukęs. Tačiau šis bjaurus tipelis, be gailesčio galabijantis vaikinus ir merginas, kėlė tokį siaubą, o kartu ir susidomėjimą, jog filmo prodiuseriams neliko nieko kito, tik vieną po kito kepti juostos tęsinius – nuo 1984 iki 1989 metų pasirodė penkios „Košmaro Guobų gatvėje“ dalys, vėliau Fredis Kriugeris sugrįžo 1991 metais, o 2003 metais jis su kitu bjauriu tipu Jasonu Voorhesu iš dar vieno kultinio siaubo filmo „Penktadienis, 13-a” susitiko plačiai nuskambėjusiame ir krūvą dolerių uždirbusiame filme „Fredis prieš Kriugerį“. Tiesa, tuo metu nebebuvo nei Sovietų Sąjungos, nei „Elektronikos VM-12”.
Ir nors prodiuseriai 2010 metais dar kartą prikėlė (ir gana sėkmingai) Fredį Kriugerį, tačiau tai jau buvo ne tas, kuo žavėjosi prie „Elektronikos VM-12” užaugusi karta: nepamainomas Fredžio Kriugerio vaidmens atlikėjas Robertas Englundas jau buvo išėjęs į pensiją.
Kino aktoriaus duonos Robertas Englundas paragavo 1974 metais, būdamas 27-erių. Tačiau tikrosios savo sėkmės jam teko laukti dar dešimt metų, kol kad buvo pasiūlyta suvaidinti klaikiai atrodantį žudiką maniaką Fredį Kriugerį, šiurpindavusį ir Amerikos, ir Sovietų Sąjungos jaunimą.
Įdomiausia, kad Robertas Englundas apibūdinamas kaip ypatingai malonus ir šiltas žmogus, nors „Košmaro Guobų gatvėje“ žiūrovai turbūt nė už ką nebūtų tuo patikėję.
Šiandien aktoriui yra jau 69 metai ir jis gali pasigirti, kad nors ir netapo „Oskaro” laimėtoju, tačiau tarp siaubo filmų vertintojų yra vadinamas aktoriumi-ikona. Vienintelis dalykas, kuris spaudžia aktoriui širdį – kad jis, nors ir buvo vedęs tris kartus, nė su viena sutuoktine nesusilaukė įpėdinių.