Genseko bučinys populiariai buvo vadinamas „Brežnevo trigubu“, mat sovietų imperijos vadovas, priimdamas draugiškos socialistinio bloko šalies lyderį, čiupdavo jį į savo glėbį ir iš pradžių pakštelėdavo į kairįjį, vėliau į dešinįjį skruostą, o ritualą baigdavo bučiniu į lūpas.
Tik vienas socialistinio bloko lyderių, Rumunijos vadovas Nicolae Ceausescu tiesiai ir kategoriškai atsisakė šio ritualo – kiti arba atsidurdavo L. Brežnevo glėbyje nereikšdami nepasitenkinimo, arba ieškodavo išeičių.
Štai, pavyzdžiui, Kubos lyderis Fidelis Castro, 1974 metais atvykęs į Maskvą aplankyti savo bendraminčių iš Sovietų Sąjungos, sėdėdamas lėktuve įnirtingai galvojo, kaip išvengti L. Brežnevo bučinių, mat žinojo, jog gimtinėje bus išjuoktas. F. Castro į galvą šovė originali mintis. L. Brežnevas jį turėjo sutikti prie lėktuvo trapo, tad vos pasirodęs ant jo Kubos lyderis prisidegė vieną iš savo garsiųjų cigarų. F. Castro nuojauta neapgavo: L. Brežnevas iš tiesų nepuolė bučiuotis su dūmų debesis iš burnos leidžiančiu revoliucionieriumi.
O štai Jugoslavijos vadovas Josipas Brozas Tito ir Leonidas Brežnevas kartą susitikę pasibučiavo iš širdies – taip, kad vėliau buvo kuždamasi, jog Jugoslavijos lyderiui net lūpa įtrūko.
Populiariausiu tapo L. Brežnevo ir tuometinės VDR (Vokietijos demokratinės respublikos) vadovo Ericho Honeckerio bučinys. Jį 1979 metais Rytų Berlyne, kur L. Brežnevas per čia surengtas VDR susikūrimo trisdešimtmečio iškilmes įteikė apdovanojimą E. Honeckeriui, užfiksavo laisvai samdomas fotografas Regis Bossu.
Nuotrauka buvo publikuota daugelyje užsienio leidinių, o prancūzų „Paric Match“ ją išspausdino per du puslapius. Būtent šiame žurnale garsųjį bučinį išvydo menininkas Dmitrijus Vrubelis, perkėlęs šia kultinę nuotrauką ant Berlyno sienos likučių.
„Brežnevo trigubą“ gensekas mėgino pademonstruoti ir per susitikimą su „Geležine ledi“ - britų premjere Margaret Thatcher, tačiau ši nuo sovietų lyderio bučinio išsisuko.