Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2015 m. pateiktais duomenimis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų kenčia nuo viršsvorio. „Herbalife“, atlikusios tyrimą, mokslinės-konsultacinės tarybos ekspertas, dietologas, terapeutas, gastroenterologas iš Ukrainos Aleksandras Martynčiukas sako, kad negydant antsvorio, jis gali sukelti įvairių ligų, tarp jų – padidėjusį kraujospūdį, taip pat sutrikdyti medžiagų apykaitą ir net padidinti riziką susirgti vėžiu.
Antsvorio priežastis žino
Antsvoris – auganti problema ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame pasaulyje. Tyrimo metu Lietuvos gyventojai nurodė 3 svarbiausias nutukimo plitimo priežastis - tai greito, perdirbto maisto ir saldžių gėrimų vartojimas (53 proc.), nejudrus gyvenimo būdas (26 proc.) ir emocinis valgymas (8 proc.), kurio griebiamasi susidūrus su emocinėmis problemomis (pvz., kai daugiau valgoma esant stresinėms situacijoms).
„Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai žino antsvorio priežastis, tačiau nesiima veiksmų, ir dėl to, kaip rodo EBPO duomenys, beveik penktadalis šalies populiacijos yra nutukusi. Iš savo profesinės patirties galiu pasakyti, kad daugeliu atvejų antsvorio rizika didėja ne tik dėl nesveikos mitybos, nejudraus gyvenimo būdo ir emocinio valgymo, bet ir dėl laiko stokos. Neturėdami laiko, praleidžiame valgymus, ypač patį svarbiausią – pusryčius.
Ilgainiui dėl šios klaidos rizikuojama priaugti papildomų kilogramų ir nutukti. Tai ne tik neestetiška, bet kyla ir sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujo spaudimas, kraujagyslių užsikimšimas, sutrikusi medžiagų apykaita, sąnarių ligos, atsirandančios dėl jiems tenkančio maksimalaus krūvio. Nutukimas netgi didina vėžio riziką. Ir tai dar toli gražu ne galutinis sąrašas”, - tyrimo rezultatus apibendrino gydytojas A. Martynčiukas.
Mesti svorį skatina sveikatos bėdos ir nauja meilė
Tyrimo rezultatai parodė, lietuvius mažinti svorį pirmiausia motyvuoja ir skatina kilusios sveikatos problemos (48 proc.), asmeninė gerovė ir savijauta (31 proc.), o taip pat - nauja meilė (9 proc.) bei prasidedanti vasara (9 proc.). Panaši tendencija vyrauja ir Latvijoje bei Estijoje.
Pasak A. Martynčiuko, tyrimas atskleidžia nemalonią tendenciją. „Deja, dalis žmonių nekreipia dėmesio į savo svorį, kol dėl jo neatsiranda sveikatos problemų arba neigiamai nepaveikiama asmeninė gerovė. Būtina keisti mąstymą ir užuot sprendus problemą, imtis profilaktinių priemonių, kad ji apskritai nekiltų. Taigi, reikia sekti ir kontroliuoti savo svorį, laikantis subalansuotos mitybos ir reguliariai sportuojant. Mano nuomone, vienu iš pagrindinių motyvuojančių faktorių būti sveikam ir geros fizinės formos – tai rodomas pavyzdys savo vaikams, ateinančiai kartai“, - sakė jis.
Klaidingai vertina nevalgymą po 18 valandos
Tyrimo metu respondentų taip pat buvo klausta, kas, jų nuomone, duoda geriausių rezultatų metant svorį. Dauguma lietuvių pademonstravo geras žinias. Pavyzdžiui, 88 proc. nurodė subalansuotą mitybą, 67 proc. – reguliarią sportinę veiklą, 48 proc. – ribotą greito ir perdirbto maisto, saldžiųjų gėrimų vartojimą. Įdomu tai, kad 21 proc. lietuvių, tiek pat latvių ir 23 proc. estų nurodė, kad geriausius rezultatus užtikrina maisto atsisakymas po 18 valandos.
Tuo tarpu bendrovės Mitybos patarėjų tarybos ekspertų atliktų tyrimų išvados parodė, kad svarbiausia sąlyga saugiai ir efektyviai mažinti svoriui yra pakankamas baltymų suvartojimas per dieną (vidutiniškai 80 g, priklausomai nuo kūno masės), itin reikšmingas yra pirmasis dienos valgymas – pusryčiai.
„Mažinant svorį, svarbu nejausti alkio, nes tai sukelia įvairių papildomų sveikatos problemų, pavyzdžiui, ima formuotis tulžies akmenys. Be to, nereikia stengtis sumažinti svorį greitai ir bet kokia kaina. Optimalus svorio mažinimo greitis daugeliui žmonių yra 3-4 kg per mėnesį, nors pradžioje šis rodiklis gali būti ir didesnis. Dažniausiai pasitaikanti klaida yra ne tik praleidžiami pusryčiai, bet ir nepakankamas baltymų suvartojimas. Baltymai yra pagrindinė ląstelių struktūros medžiaga, būtina normaliai medžiagų apykaitai, o nevalgant pusryčių, prarandama apie ketvirtadalis būtinos dienos baltymų normos“, - kalbėjo gydytojas.
Itin svarbu – baltymai
Baltymai yra viena iš pagrindinių kūno “statybinių medžiagų”, būtinų raumenims, kurie sudegina kalorijas mūsų kūne. Negaunant pakankamai baltymų, gali sumažėti raumenų masė, silpnėti imuninė sistema, taip pat pasireiškia neigiamas poveikis odai, plaukams ir nagams.
„Reikia pripažinti, kad suvalgyti 80 g baltymų per dieną nėra paprasta, toks kiekis gali būti gautas iš 8 kiaušinių. Tiek jų suvalgyti praktiškai neįmanoma, tad šiuolaikiniai maisto papildai ir baltymų kokteiliai suteikia daugiau pasirinkimo galimybių. Be to, mažinant maisto porcijas, svarbu papildomai vartoti vitaminų“, - paaiškina gydytojas A. Martynčiukas.