Futbolininkams grasino nupjauti kojas
Uday formaliai atliko politinę rolę Irake, kai tariamai surinkęs 99 proc. balsų 1999 m. rinkimuose, buvo išrinktas į parlamentą. Tačiau jis nebebuvo rodomas per televiziją, kai Irako režimas pradėjo skaičiuoti paskutines dienas. Tapo aišku, kad nuotraukų rodymas labiausiai Irake nekenčiamo žmogaus tik paaštrins situaciją ir pasipriešinimą.
Uday Husseinas pagarsėjo kaip žymiai spalvingesnė asmenybė nei jo brolis dėl savo ekscentriško gyvenimo būdo – pomėgio greitoms mašinoms, triukšmingiems ir girtiems vakarėliams, brangiems kostiumams bei žudynėms, kankinimams ir prievartavimams.
Uday Husseinas. Vida Press nuotr.
Viešajame gyvenime vakarėlių liūtas užėmė svarbias pareigas Irako olimpiniame komitete ir nacionalinėje futbolo rinktinėje, rūpinosi „nepriklausomu“ laikraščiu „Babelis“, televizija jaunimui „Shabab“ ir Irako fotografijos asociacija. Jis taip pat vadovavo baimę keliančiai sukarintai Saddamo Fedayeeno organizacijai. Uday visos pareigos turėjo padėti susikurti tinkamą įvaizdį visuomenėje, kad galėtų pasiruošti atėjus laikui perimti šalies valdymą. Pirmieji bandymai pelnyti publikos pritarimą pastebėti jau 9-ojo dešimtmečio viduryje, kai nuodėmingasis diktatoriaus sūnus pasinėrė į sporto reikalus.
Pasak futbolininkų, jis niekada iš tikrųjų nebuvo susidomėjęs žaidimu, tik siekė bet kokia kaina pergalės ir dažnai persirengimo kambariuose komandai grasindavo nupjausiąs kojas ir numesiąs galūnes suėsti agresyviems šunims, jei šie pralaimės. Kaip futbolo komandos prižiūrėtojas, jis netgi buvo sudaręs instrukciją, kiek kartų per padus turėjo būti mušami silpnai pasirodę futbolo žaidėjai.
Velnio rūmai
Privačiame gyvenime Udajus Husseinas buvo nepasotinamai žiaurus žmogus. Jis dažnai duodavo nurodymus atvežti patikusią merginą ar moterį į jo prašmatnius malonumų rūmus. Patys rūmai, pasak liudininkų, atrodė kaip nevykusi arabiškų naktų fantazija, kurių viduje buvo įrengti fontanai, sienos išpuoštos erotinėmis freskomis. Savo aistros objektus Udajus grobdavo, kankindavo, apsvaigindavo narkotikais ir kartais žudydavo. Daugelis irakiečių buvo pripratę girdėti istorijas apie ištekėjusių moterų prievartavimus jų vestuvių dieną arba tiesiai ant pietų stalo stebint vyrui.
Moksleivės ir aukštųjų mokyklų studentės taip pat drebėdavo iš baimės ir slėpdavosi perpildytuose tualetuose, kad nepapultų į glėbį bepročiui, kadangi tokioje konservatyvioje šalyje prarasti nekaltybę prieš vestuves reiškė menkus šansus vėliau gyventi stabilų gyvenimą ir sukurti šeimą – reputacija paparastai buvo sugriaunam visam likusiam gyvenimui.
Uday Husseinas nuolat būdavo moterų draugijoje. Vida Press nuotr.
JAV pajėgos teigė, kad slaptuose rūmuose buvo ir milžiniškos patalpos, kuriose laikyti didžiuliai kiekiai narkotikų ir ŽIV testavimo komplektai. Taip pat teigiama, kad išlepintas diktatoriaus sūnus valdė dar privatesnį kankinimų kambarį Tigro upės krante.
Mirtis vakarėlyje
Kadangi vyresnysis diktatoriaus sūnus tapo vienu labiausiai atstumiančių žmonių Irake, atskirti tikras ir sugalvotas istorijas apie jo gyvenimo būdą galėjo būti sunku, nes baimės valdomosiose šalyse visada painu rasti patikimų ir drąsių liudininkų, bet vienas siaubingas incidentas, kuris įvyko 1988 m. pakankamai viešoje vietoje, padėjo atskirti pelus nuo grūdų. Vakarėlyje, kuris buvo skirtas tuometinio Egipto prezidento žmonai Suzanne Mubarak ir turėjo simbolizuoti Irako padėką arabų valstybėms už paramą kare su Iranu, pasirodęs Uday susirado Saddamo tarną Jajo ir mirtinai jį sumušė. Kai tik istorija iškilo į viešumą, Irako diktatorius nusprendė teisti sūnų už žmogžudystę, bet pastarasis išsigynė, kad užmušė Jajo, nes nelaimingasis nuliūdino jo motiną. Tada nuspręsta neklaužadą sūnų išsiųsti atvėsti į Šveicariją, bet jis greitai buvo grąžintas atgal, kai viename vietos restorane šveicarų policininkui grasino peiliu.
Saddamui Husseinui tapo aišku, jog jo yra sūnus yra psichiškai nestabilus. Gali būti, kad tokia sūnaus būklė susijusi su žiauriais vaizdais, man penkiolikmetis Uday buvo verčiamas žiūrėti režimo priešininkų žudynes. Ponia Mubarak, kuri papasakojo savo vyrui apie žmogžudystę vakarėlyje, Egipto vadovą įtikino, jog Uday yra psichopatas – tokios pačios nuomonės apie Saddamo Husseino vyriausiąjį sūnų buvo ir daugelis irakiečių.
Įamžintas kino juostoje
Apie tai, kaip Irake buvo nekenčiamas Uday, byloja ir faktas, jog 1996 metais Irake buvo pasikėsinta į jo gyvybę – Bagdado gatvėse buvo apšaudytas jo raudonas „Porsche“, tačiau diktatoriaus sūnus beveik nenukentėjo.
Uday Husseinas. Vida Press nuotr.
Visgi didžiausi niekšai kartais sulaukia ir tinkamo atpildo – per 2003 m. amerikiečių invaziją į Iraką Uday Husseinas ir jo brolis liepos 22 d. žuvo per jų slėptuvės šturmą. Šiurpus Irako monstro gyvenimas buvo perkeltas į kino juostą – 2011 metais sukurtas filmas „Devil's Double” puikiai perteikia, kokia atmosfera tuo metu tvyrojo nuo diktatoriaus sūnelio „žaidimų“ kenčiančioje šalyje.