Sutinkami taip pat ir patriotai, kurie demonstratyviai renkasi savo šalies gamybos automobilį, nors tai ir būtų paprasčiausias šlamštas. Ir visiškai retai valdžios galvos sutinkamos „be trendo“ (jie, tikėtina, net tokio žodžio nežino). Galų gale, jie turi karūnas, krūvas biuletenių su varnelėmis prie pavardžių arba milijardu Šveicarijos bankuose juodai dienai. Jie gali sau leisti beveik viską, ko užsigeidžia, net jeigu tai ir ypatingai sunku gauti.
Papamobilis
Dabartinis visų katalikų dvasinis lyderis, popiežius Pranciškus, skirtingai nei jo pirmtakas, šarvuotų automobilių atsisakė. Savo laiku popiežiui Benediktui buvo pagamintas ypatingas „Mercedes-Benz M-Class“ su stikliniu neperšaunamu kėbulu, kurio viduje buvo pontifiko sostas. Tuo tarpu Pranciškus dieviškoje kapsulėje važinėti nepanoro ir pasirinko žemiškus džiaugsmus. Pats garsiausias pasaulio tėvas, tvarkydamas dvasinius reikalus, važinėja 1984 metų „Renault 4L“, o oficialiomis progomis – „Hyundai Santa Fe“, kuris dėl tokio „kliento“ buvo paverstas kabrioletu.
Popiežiaus Pranciškaus papamobilis. Vida Press nuotr.
„Bentley Dominator“
„Rolls-Royce Silver Wraith“
Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff gerai nusimano automobiliuose. Savo aistrą retro automobiliams bei kabrioletams šios Lotynų Amerikos šalies pirmoji prezidentė moteris pademonstravo išsirinkdama prabangų 1952 metų „Rolls-Royce Silver Wraith“. Įsivaizduokite, kiek pinigų iš Brazilijos iždo išeikvojama išlaikant šį prabangų automobilį – įskaitant ir atsarginių dalių vertę. Taip netrukus galima susilaukti ir liaudies nemalonės. Todėl D.Rousseff juo važinėja tik išskirtiniais atvejais, o kitais atvejais važinėjasi „Ford Fusion“, kurį gali sau leisti ir dauguma žmonių.
„Fordson 1951“
Panašu, kad tarp Urugvajaus prezidentų vyksta neakivaizdžios varžybos – pas kurį prastesnis automoblis. Ankstesnis valstybės vadovas Jose Mujica, pagarsėjęs kaip vienas vargingiausių prezidentų pasaulyje, važinėjo 1987 metų „Volkswagen Beetle“, tačiau Tabare Vazquezas jį pranoko. Per inauguraciją jis pasirodė senoviniame furgone „Fordson 1951“. Pasirodo, su juo T.Vazquezą sieja šilti prisiminimai dar nuo tų laikų, kuomet jis dirbo gydytoju. Asklepijaus karjera, kaip matote, baigėsi, tačiau naujasis prezidentas neskuba sėstis į „Maybach“.
Tabare Vazquezas ir „Fordson 1951“ (žiūrėti nuo 2.10)
„Ford Galaxie 500 XL“
Šis 1970 metų limuzinas ne tik Čilės prezidento transporto priemonė, bet ir šalies istorijos dalis. Beveik prieš pusę amžiaus karalienė Elizabeth II padovanojo jį įklimpusiai į skurdą valstybei, ir tais laikais tai buvo geriausias automobilis visoje Čilėje. Kokių tik garbingų svečių nėra matęs šis pagyvenęs „Ford“, ir ko jis tik nepergyveno! Netgi užgrobęs valdžią Augusto Pinochetas, kuris šalyje viską apvertė aukštyn kojomis, nepalietė šio prezidento automobilio. Taip jis iki šiol tarnauja visiems Čilės vadovams.
Čilės prezidentas Sebastianas Pinera, 2011 m. Vida Press nuotr.
Čilės prezidentas Salvadoras Allende, 1970 m. Vida Press nuotr.
Čilės vadovas Augusto Pinochetas, 1984 m. Vida Press nuotr.