Šio JAV snaiperio sąskaitoje – 160 nukautų priešų, ir tai tik oficialiai patvirtinti duomenys. Neoficialus nukautų priešų sąrašas perlipa du šimtus. Už „Velnio“ galvą sukilėliai siūlė dešimtis tūkstančių dolerių, jis buvo ne kartą sužeistas, bet jam pavyko sėkmingai pabaigti tarnybą ir grįžti į taikų gyvenimą. Karo aidas jį pasivijo visiškai netikėtai: jį nušovė buvęs ginklo brolis.
Amerikiečiai apie vieną geriausių savo ir viso pasaulio snaiperių daugiau sužinojo iš jo autobiografijos, parašytos 2012 metais. Likęs pasaulis jo nepaprastos gyvenimo istorijos ekranizaciją galėjo pamatyti pernai pasirodžiusiame filme „Amerikiečių snaiperis“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko žymus aktorius Bradley Cooperis.
Į kariuomenę pateko ne iš karto
Ankstyvieji Christopherio Scotto Kyle‘o gyvenimo metai prabėgo labai „teksasietiškai“. Jis gimė 1974 metais Teksase, bažnyčios tarno ir sekmadieninės mokyklėlės mokytojos šeimoje. Pirmąsias šaudymo pamokas gavo iš tėvo būdamas aštuonerių.
Baigęs mokyklą, įstojo į Teksaso valstijos universitetą, tačiau metė mokslus dėl rodeo raitelio darbo. Vėliau rimtai susižeidė ranką, dirbo padėjėju rančoje, galiausiai nusprendė įstoti į karo tarnybą. Kada Chrisas pabandė patekti į JAV karinių jūrų pajėgų specialiąsias pajėgas „Navy SEALs“, pirmą kartą jis nebuvo priimtas dėl sužeistos rankos. Tačiau vėliau jį visgi pakvietė į diversijos mokyklą ir 1999 metais jis galiausiai buvo priimtas į tarnybą.
Su savo žmona Taya Kyle‘as susipažino bare San Diego mieste. Kai ji jo paklausė, ką jis veikia gyvenime (o iš jo kūno sudėjimo ir raumenų įtarė, kad jis gali būti karys), Kyle‘as jai pamelavo, kad dirba ledų vagonėlio vairuotoju. Taya iš pradžių buvo nusiteikusi skeptiškai jo atžvilgiu, nes jos sesuo buvo ištekėjusi už vyro, kuris bandė įsilieti į SEAL, ir jai atrodė, kad ji niekada negalėtų ištekėti už panašaus vyro.
Chrisas Kyle'as su žmona Taya. Vida Press nuotr.
Tačiau paaiškėjo, kad Kyle‘as yra gana švelnus ir jausmingas. Jis ją suprato geriau nei bet kas kitas. Jai, net labai norint, nesisekė nieko nuo jo nuslėpti. Todėl jie nuolat kalbėdavosi ir šitaip „užsisuko“ jų santykiai. Jie susituokė prieš pat jo pirmą misiją Irake. Ir būtent šeima vėliau tapo pagrindine priežastimi, kodėl Kyle‘as pasitraukė iš karo tarnybos.
Siautėjantis siaubas Irake
2003 metais Kyle‘as dalyvavo JAV įsiveržime į Iraką ir nepraleido nė vienos reikšmingos kovos. Jo užduotis buvo iš priedangos stebėti, kaip juda jo kolegos ir nukauti irakiečius, kurie jiems rengė spąstus. Pirmuoju teksasiečio taikiniu tapo vietinė moteris, kuri tykojo amerikiečių karių vienoje rankoje laikydama kūdikį, o kitoje – granatą. Akimirką Chrisas susvyravo, tačiau galiausiai ją nušovė. „Mano šūviai išgelbėjo keletą amerikiečių, ir jų gyvybės, be abejonės, buvo brangesnės nei tos moters su sugadinta siela“, - vėliau jis rašė savo autobiografinėje knygoje.
Tvirtas ir aukštas, apie metro devyniasdešimties centimetrų ūgio amerikietis greitai tapo žinomas tarp sukilėlių. 2006 metais už jo galvą siūlyta 20 tūkst. dolerių. Vėliau suma išaugo iki 80 tūkst. Kyle‘as juokavo, kad vienu metu jam netgi buvo baisu grįžti namo: „Bijojau, kad mano žmona gali mane įduoti“.
Jis buvo ne kartą apdovanotas už vyriškumą ir drąsą kovos lauke. Likvidavęs 160 priešų, jis sumušė snaiperių rekordą, kuris anksčiau priklausė JAV jūrų pėstininkui Carlosui Hatchcockui, kuris Vietnamo kare nušovė 93 žmones. Tačiau Kyle‘as kukliai pripažindavo, kad konkurencija su jo pirmtaku nebuvo lygi: Hatchcockas neturėjo balistinio kompiuterio. Savo asmeniniu rekordu teksasietis vadino taiklų šūvį į taikinį, kuris buvo beveik už 2 kilometrų: tai buvo sukilėlis, nešantis nešiojamą raketų kompleksą.
Chrisas Kyle'as. Vida Press nuotr.
Jo atsidavimas amerikiečiams kolegoms buvo begalinis. Keletą kartų jis netgi rizikavo savo gyvybe dėl to, kad išgelbėtų kitus amerikiečius. Viename interviu jis yra sakęs, kad amerikiečių gyvybių saugojimas buvo būtent tai, kas jį įkvėpdavo veikti.
„Chrisas kovojo už savo brolius dėl to, kad juos labai mylėjo. Jis norėjo juos apsaugoti ir užtikrinti, kad jie visi grįš namo pas savo šeimas“, - viename interviu yra sakiusi jo žmona.
Chrisas sukilėlius vadino „laukiniais“ ir kalbėdavo apie juos su tikra panieka. „Jie buvo tikri bukapročiai. Tiesiog idiotai su ginklais“, - sakė jis viename interviu. Jis norėjo, kad visi žinotų, su kokiu blogiu amerikiečių kariams tenka susidurti. Tačiau puikiai suprato, kad Pentagonas nenori duoti Amerikos priešams medžiagos naujai propagandos kampanijai. Jis žinojo, kad žmonės nenori nieko girdėti apie karo žiaurumus.
Dažniausiai jo klausdavo, ar jis gailisi, kad yra nužudęs tiek žmonių. „Aš gailiuosi dėl tų žmonių, kurių negalėjau nužudyti prieš tai, kai jiems pavyko pasiekti mano vaikinus. Tu negalvoji apie tuos, kuriuos žudai, kaip apie žmones. Jie yra tiesiog taikiniai. Tu negali galvoti apie juos kaip apie žmones, turinčius šeimas ir darbus. Jie valdo terorizuodami nekaltus žmones. Dalykai, kuriuos jie daro – galvų nukirtimai, dar gyvų amerikiečių tempimas gatvėmis, yra skirti tam, kad būtų išgąsdinti ir užtildyti maži berniukai ir moterys. Taigi šis darbas yra lengvas, nesigailiu dėl jo“, - sakė snaiperis.
Jis yra sakęs, kad nesijaučia didvyriu: „Aš eilinis vaikinas. Aš tiesiog dirbau savo darbą. Taip, man pasitaikydavo kietų situacijų, bet nebuvau vienas. Mano kolegos man labai padėjo. Aš greičiausiai nesu geriausias amerikiečių snaiperis, aš tiesiog atsidurdavau tinkamose vietose tinkamu laiku“.
Ir nors jo priešų žūtys jo pernelyg nejaudino, savo draugų praradimus jis išgyveno itin skaudžiai. Kai 2006 metų rugpjūtį Irake žuvo jo bičiulis Marcas Lee, Kyle‘as buvo visiškai išmuštas iš vėžių. Lee atminimo pagerbimo ceremonijai Kyle‘as parašė kalbą, tačiau kai atėjo laikas ją sakyti, jis nesugebėjo kalbėti. Kiekvieną sykį, kai jis bandė tai padaryti, jis pratrūkdavo ir pradėdavo verkti.
Publikacijos tęsinį skaitykite rytoj, gruodžio 26 dieną, portale Vyriškai.lt